Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 16 d.


BAUSMIŲ KULTŪRA
Bausti, negalima pasigailėti: bausmės ir keršto kultūra – giliai šaknis įleidęs sovietinis palikimas
Agnė Piepaliūtė
Shutterstock

Bausti, negalima pasigailėti – šiame sakinyje Lietuvos teisėsauga, politikai ir didelė dalis visuomenės kablelį tvirtai deda po pirmojo žodžio.

Lietuva jau dešimtmečius pirmauja pagal kalinių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų Europoje. Esame šalia tokių valstybių kaip Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas (žr. 1 grafiką). Nuo Nepriklausomybės pradžios nuteistų laisvės atėmimo bausme mažėja (žr. 2 grafiką), bet ši tendencija matyti daugumoje Europos valstybių, todėl šiuo metu turėdami 4418 kalinčių asmenų santykinai vis dar esame vieni pirmųjų. Sistemoje daroma techninių pokyčių, tačiau jų greičiausiai neužteks tol, kol nepasikeis požiūris į žmogaus teises. Tam reikia tvirtos politinės valios, kitu atveju – šimtmečio.

Tai, kad įkalinimo sistema liko viena mažiausiai pasikeitusių nuo sovietmečio, yra politikų ir jų pataikavimo rinkėjams rezultatas. Griežta bausmių politika – pagrindinė priežastis, kodėl pirmaujame pagal kalinių skaičių.

Bausmės Lietuvoje griežtėja nuo 2003 m. Advokatas Liutauras Lukošius svarstė, kad tokia politika turėjo suveikti kaip atgrasymas, bet išėjo priešingai: „Lietuvoje gajus mitas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtinai turėtų būti įkalintas ir tai turėtų atgrasyti kitus asmenis daryti nusikaltimą, bet taip nėra. Kartais žiniasklaidoje pasitaiko ir tokių pranešimų, kad teismas ne įkalino, o tik skyrė finansinę baudą, lyg asmeniui būtų suteikta malonė ir jis išsisuko. Tačiau taip nėra. Manau, kad tai kompleksinis reiškinys, reikalaujantis gerokai didesnio valdžios atidumo.“

2023 05 03 06:45
Spausdinti