Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


ES SANKCIJOS RUSIJAI
Belgai – netikėti Kremliaus draugai: pinigai nekvepia?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Briuselis, „amžinai“ remontuojami Teisingumo rūmai.

Vengrija, kuri laikoma didžiausia ES sankcijų Rusijai priešininkė, sulaukė netikėtos bendražygės. Belgijos, kuri neleido į naujausią sankcijų paketą įtraukti Rusijos deimantų ir išsikovojo kitų išimčių dėl plieno, teisininkai dabar piktinasi, kad negalės atstovauti (uždirbti) Rusijos institucijoms ir verslui.

Dvi įtakingos Belgijos teisininkų asociacijos pasmerkė naujausią ES sankcijų Rusijai paketą, teigdamos, kad juo „pažeidžiamos mūsų pagrindinės vertybės“, nes pažeidžiamas pagrindinis teisinis principas, jog visi asmenys turi teisę į teisinį atstovavimą.

Pasak „The Brussels Times“, bendrame pareiškime Briuselio prancūzakalbių ir flamandų advokatų asociacijos teigė, kad ES sankcijomis pažeidžiamas advokatų „profesinis nepriklausomumas“, kuris „neleidžia jokiai išorinei institucijai, įskaitant valstybes ar kitas tarptautines institucijas, diktuoti advokatams sąlygų, kuriomis jie galėtų sutikti ar atsisakyti ginti bylą“.

„Akivaizdu, kad mes tvirtai palaikome Ukrainą ir jos gyventojus, kurie kenčia nuo nepriimtinos Rusijos agresijos, – teigė interviu leidiniui „La Dernière Heure“ Briuselio prancūzakalbių advokatų asociacijos prezidentas Emmanuelis Plasschaertas. – Tačiau šis karas ir jo žiaurumai neturi priversti mūsų pamiršti, kad teisė ir teisingumas nėra tokios pat tarnybos, kaip ir kitos. Priešingai, jie yra sveikos demokratijos garantai.“

Pagal spalio 6 d. priimtą naujausią ES sankcijų Rusijai paketą „draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti ... teisines konsultacines paslaugas ... a) Rusijos vyriausybei; arba b) arba Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms“.

Briuselyje veikia tūkstančiai lobistų, tokie kaip teisininkai, advokatų kontoros. Šio verslo apimtys – milijonai eurų, kurių dalis būtent ir ateidavo iš Rusijos verslo bei institucijų.

Tačiau ES dokumente taip pat paaiškinama, kas tai yra: „Teisinės konsultacinės paslaugos apima teisinių konsultacijų teikimą klientams ne ginčo klausimais, įskaitant komercinius sandorius, susijusius su teisės aktų taikymu arba teisės aktų taikymu ir aiškinimu; dalyvavimas kartu su klientais arba jų vardu sudarant komercinius sandorius, vedant derybas ir kitus santykius su trečiosiomis šalimis; teisinių dokumentų rengimą, įforminimą ir tikrinimą.“

Kartu paaiškinama, kas tai nėra: „Teisinio konsultavimo paslaugos neapima bet kokio atstovavimo, konsultavimo, dokumentų rengimo ar tikrinimo, susijusio su teisiniu atstovavimu būtent administracinėse įstaigose, teismuose ar kitose institucijose nagrinėjamuose reikaluose ar bylose. Tinkamai įsteigtuose oficialiuose teismuose arba arbitražo ar tarpininkavimo procedūrose.“

Todėl Belgijos advokatų ašaros dėl „demokratijos garantų“ ir „pagrindinių vertybių“ pažeidimo atrodo šiek tiek perdėtos.

Briuselyje veikia tūkstančiai lobistų, tokių kaip teisininkai, advokatų kontoros. Šio verslo apimtys – milijonai eurų, kurių dalis būtent ir ateidavo iš Rusijos verslo bei institucijų.

Sugrįžtant prie spalio 6 d. priimto ES sankcijų paketo, būtent Belgija pareikalavo išbraukti Rusijos deimantų importo į ES draudimą, nes dėl to būtų nukentėjusi Europos deimantų sostinė Antverpenas. Taip pat iš sankcionuotų Rusijos įmonių sąrašo buvo išbraukta didžiausia deimantų eksportuotoja „Alrosa“. Ši Rusijos valstybės kontroliuojama įmonė tiesiogiai finansavo naują Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninį laivą ir kasmet Kremliaus karinį fondą papildo milijardais eurų. Rusija kasmet eksportuoja neapdorotų deimantų už maždaug 4 mlrd. JAV dolerių, o „Alrosa“ dalis sudaro 90 proc. eksporto.

Belgija naujausiame sankcijų pakete taip pat išsireikalavo, kad dvejiems metams būtų atidėtas rusiško plieno importo draudimas dviem Rusijos plieno bendrovės NLMK padaliniams Valonijoje.

Būtent Belgija pareikalavo išbraukti Rusijos deimantų importo į ES draudimą, nes dėl to būtų nukentėjusi Europos deimantų sostinė Antverpenas.

Kiek anksčiau jau rašyta, kad ukrainiečių leidinio „Ukrainska pravda“ tyrimo metu nustatyta, jog viena pirmaujančių Belgijos mokėjimo sistemų bendrovė „OpenWay“ beveik dešimtmetį sudarė sąlygas Rusijai išvengti sankcijų ir vykdyti bankininkystę internete. Ši Belgijos bendrovė esą sukūrė daugybę fiktyvių bendrovių ir struktūrų, kad galėtų tęsti savo veiklą Rusijoje, tiesiogiai bendradarbiavo su valstybiniais bankais, kuriems taikomos sankcijos.

Tuo metu Lietuvoje gan žinomo belgų alaus „Leffe“ gamintojas AB „InBev“ sulaukė pasmerkimo, kai rugpjūčio mėnesį buvo paskelbta, kad bendrai su turkais jis gamina „Leffe“ alų septyniose Rusijos alaus daryklose. Ukrainiečiai paragino boikotuoti „Leffe“ alų. Vis dėlto spalio pradžioje kompanija paskelbė, kad stabdo „Leffe“ alaus gamybą Rusijoje.

Dar vienas politinis skandalas kilo vasarą, kai išaiškėjo, jog Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib 2021 m. būdama žurnaliste lankėsi Rusijos aneksuotame Kryme be Ukrainos leidimo ir tuomet vengė minėti, kad Krymas – Ukrainos dalis. Ministrė pasiteisino, kad tai buvo darbo vizitas, susijęs su ankstesnėmis jos pareigomis, ir dabar ji nuolat viešai akcentuoja, kad Belgija remia Ukrainą.

2022 11 07 07:06
Spausdinti