ScanpixLietuvoje viešintis Belgijos karaliaus Filipas trečiadienį apsilankys NATO priešakinių pajėgų batalione Pabradėje, kur susitiks su ten tarnaujančiais belgų kariais.
Iš viso Lietuvoje yra 150 Belgijos karių. Tai jau šeštasis Belgijos būrio dalyvavimas šioje misijoje. Belgijos karinės oro pajėgos dalyvavo ir NATO oro policijos misijose.
NATO priešakinių pajėgų batalionai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje atsirado po Krymo aneksijos. 2016 m. Varšuvoje vykusiame NATO aukščiausio lygio susitikime sutarta dislokuoti keturis tarptautinius kovinius batalionus Baltijos šalyse (Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje) ir Lenkijoje, siekiant sukurti priešakines pajėgas, turinčias atgrasyti agresorių. Po šių metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO nusprendė įsteigti keturis papildomus kovinius batalionus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalyse esantys batalionai virs brigadomis.
Vis dėlto abejotina, kad prie šių planų galės aktyviau prisidėti Belgija. Mat tik po Rusijos agresijos pastebėta, jog šalies karinės pajėgos buvo ilgą laiką primirštos. Pastaraisiais metais Belgija gynybai skyrė tik 1,1 proc. nuo BVP, o NATO norma yra 2,0 proc. Lietuvoje kitais metais planuojama skirti gynybai 2,52 proc., bet kalbant pinigų sumomis Belgijos gynybos biudžetas ženkliai didesnis (2021 m. – 6,5 mlrd. JAV dolerių, o Lietuvos – 1,3 mlrd. JAV dolerių).
25 tūkst. karių – dabartinių pajėgų – nepakaks, kad būtų galima vienu metu reikšmingai prisidėti Baltijos šalyse (prie kolektyvinės gynybos) ir Sahelyje bei Centrinėje Afrikoje (prie kolektyvinio saugumo), jei ir kai to prireiks.
„Po beveik aštuonis mėnesius trunkančio Rusijos ir Ukrainos karo tapo aišku, kad ilgalaikiam ir plataus masto karui labai svarbus įrangos ir personalo kiekis. Belgijos politikai turi iš to pasimokyti ir skubiai priimti bei įgyvendinti platesnio užmojo gynybos planą“, – teigė Wannesas Verstraete iš Karališkojo Egmonto tarptautinių santykių instituto Briuselyje.
Dabar belgai planuoja papildomai skirti 10 mlrd. eurų iki 2030 m. Tai padidins išlaidas gynybai iki 1,54 proc. nuo BVP. Tik 2035 m. planuojama, kad bus pasiekta 2 proc. kartelė.
Dalis šių pinigų bus panaudota personalui didinti nuo maždaug 25 tūkst. dabar iki 29 tūkst. 2030 m., iš kurių 15–20 proc. bus civiliai darbuotojai. Būtent kadrų trūkumas laikoma viena didžiausių Belgijos kariuomenės bėdų.
„Žmonės – mūsų prioritetas“, – teigė gynybos ministrė Ludivine Dedonder, žadėjusi kelti karių algas. Pasak ekspertų, kariuomenė pernelyg atsiliko (ypač palyginti su policija) pritraukiant kvalifikuotus žmones labai konkurencingoje darbo rinkoje.
„Be to, 25 tūkst. karių – dabartinių pajėgų – nepakaks, kad būtų galima vienu metu reikšmingai prisidėti Baltijos šalyse (prie kolektyvinės gynybos) ir Sahelyje bei Centrinėje Afrikoje (prie kolektyvinio saugumo), jei ir kai to prireiks. Belgijos ginkluotosios pajėgos vėl turi būti didinamos daugiau nei šis skaičius. Tai dar kartą įrodo personalo ir įdarbinimo politikos svarbą“, – komentavo Karališkojo Egmonto tarptautinių santykių instituto programos „Europa pasaulyje“ direktorius Svenas Biscopas.
Jo kolega W. Verstraete pabrėžė, kad Belgija neturi mobilizacijos pajėgumų ir net negalėtų sugrąžinti visuotinės privalomos tarnybos, nes neturi pajėgumų, karininkų, kurie apmokytų šauktinius.
Pagal vasarą patvirtintą planą kariuomenė taip pat planuoja atnaujinti įrangą: įsigyti keturis naujus sraigtasparnius, skirtus paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje. Gynyba taip pat gaus tris lengvesnius transporto orlaivius, kurie bus naudojami kartu su palyginti naujais lėktuvais A400-M. Be to, Belgija įsigis 19 „Cezar“ tipo artilerijos sistemų, be devynių jau užsakytų iš Prancūzijos, o kariuomenės kibernetinį komponentą papildys du dronai ir kita įranga.
Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos karo prieš Ukrainą pamokos, be kita ko, rodo, jog reikia kiekybės atkuriant gynybą, tačiau šios pamokos kol kas nepakankamai įtrauktos į STAR (kariuomenės atnaujinimo – IQ past.) planą.
„Būtina pirkti kokybišką įrangą, tačiau Belgijoje įprastai kalbama apie nedidelius kiekius. Matydami, ko šiuo metu reikia Ukrainai apsiginti, suprantame, kad kiekis taip pat labai svarbus. Pavyzdžiui, perkame naujas motorines transporto priemones, kad modernizuotume sausumos dalinį. Toks atnaujinimas yra būtinas, tačiau iš Ukrainos mūšio lauko sužinome, kad būtina turėti lengvesnių motorizuotų (ratinių) ir sunkesnių mechanizuotų (vikšrinių) transporto priemonių, pavyzdžiui, tankų, derinį“, – rašė W. Verstraete ir pridūrė, kad 54 lėktuvų F-16 parką Belgija planuoja pakeisti tik 34 F-35 lėktuvais ir tai sumažins oro pajėgų galią.
„Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos karo prieš Ukrainą pamokos, be kita ko, rodo, jog reikia kiekybės atkuriant gynybą, tačiau šios pamokos kol kas nepakankamai įtrauktos į STAR (kariuomenės atnaujinimo – IQ past.) planą“, – apibendrino jis.
