Patalpos politinėms partijoms Vilniaus mieste nebebus suteikiamos nemokamai, jas nuomotis teks rinkos kaina, nusprendė Vilniaus savivaldybės taryba.

Trečiadienį savivaldybės taryba svarstė net kelis galimus variantus, kuriais siūlyta mažinti panaudos būdu neatlygintinai suteikiamų ar lengvatinėmis sąlygomis nuomojamų patalpų plotą, tačiau valdančiųjų liberalų, socialdemokratų bei „Lietuvos sąrašo“ balsais pritarta sprendimui visiškai tokios praktikos atsisakyti. Šiuo metu savivaldybės patalpomis naudojasi 13 Lietuvos partijų, dalis patalpų yra suteikta panaudos būdu, dalis – nuomojama lengvatinėmis sąlygomis. Didžiausias – 470 kv. m patalpas Gedimino prospekte nuomojasi Darbo partija, už tai per mėnesį mokėdama 136 eurus. Dar 250 kv. m patalpos Kaštonų gatvėje yra suteiktos nemokamai.

Didžiausias – 470 kv. m patalpas Gedimino prospekte nuomojasi Darbo partija, už tai per mėnesį mokėdama 136 eurus. Dar 250 kv. m patalpos Kaštonų gatvėje yra suteiktos nemokamai.

Kaip BNS informavo savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Darbo partijos patalpų nuomos sutartis jau pasibaigusi ir partija kovo 1-ąją išsikraustė. Panaudos sutartis dar galioja. Lietuvos liberalų sąjūdis turi nemokamas 211 kv. m patalpas Vašingtono aikštėje, „Tvarka ir teisingumas“ – 143 kv. m patalpas T.Vrublevskio gatvėje, LLS (liberalai) nemokamai naudojasi 243 kv. m patalpomis Vilniaus gatvėje, dar 154 kv. m tame pačiame pastate nuomojasi už beveik 45 eurus per mėnesį. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai nuomojasi 272 kv. m patalpas L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje už 190 eurų per mėnesį, o Kaštonų gatvėje turi nemokamas 123 kv. m patalpas. Greta konservatorių 32 kv. m pusrūsiu nemokamai naudojasi ir Lietuvos centro partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) už 14 eurų per mėnesį nuomojosi 49 kv. m patalpas Pamėnkalnio gatvėje. Lietuvos žaliųjų partija nemokamai naudojasi 38 kv. m patalpomis A.Juozapavičiaus gatvėje, Lietuvos socialdemokratų sąjunga – 45 kv. m patalpomis Vilniaus gatvėje. Kai kurių partijų sutartys taip pat yra pasibaigusios, bet jos patalpomis, savivaldybės duomenimis, kol kas dar naudojasi ankstesnėmis sąlygomis.

„Nekrikščioniška privilegija“

Pasiūlymą teikęs savivaldybės tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkas liberalas Vincas Jurgutis pabrėžė, jog partijos, išrinktos į Seimą ir savivaldybes, užsitikrina valstybės dotacijas, gauna gyventojų pajamų mokesčio dalį, tad turėtų nuomotis patalpas rinkos kaina. „Nemokamų patalpų nebūna, jos iš kažkur paimamos. Jos paimamos iš Vilniaus biudžeto, iš administruojamo turto ir atiduodamos. Jei jau turėti galimybę partijoms turėti patalpas, tai turėtų galioti visoms partijoms vienodai ir toms, kurios gauna valstybės dotacijas, dar vieną privilegiją įvesti yra nekrikščioniška“,– tarybos nariams sakė V.Jurgutis. Be šio, politikų apsisprendimui buvo teikiami net keli galimi variantai, tačiau dėl jų balsavimo nebeprireikė. Savivaldybės administracija siūlė ne konkurso tvarka nemokamai ar lengvatine kaina partijoms skiriamą plotą apriboti iki 50 kv. m, likusią naudojamų patalpų dalį partijos galėtų nuomotis rinkos kainą.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) siūlė maksimalią 200 kv. m kartelę, taip pat siūlyta atsižvelgti į partijos narių skaičių.

Tuo metu opoziciniai Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) siūlė maksimalią 200 kv. m kartelę, taip pat siūlyta atsižvelgti į partijos narių skaičių (vienam partijos nariui – ne daugiau 0,03 kv. m). LLS (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis ragino apsispręsti, kad lengvatomis negalėtų naudotis tik dotacijas gaunančios politinės partijos. Sprendimu taip pat nustatyta, kad panaudos pagrindu nemokamos patalpos ne ilgesniam nei 5 metų terminui gali būti suteiktos savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, su galimybe pratęsti sutartį. Panaudos būdu patalpos galės būti suteikiamos ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė savivaldybė, taip pat mokykloms ir muziejams, tenkinančios visuomenės interesą, socialinėms įmonėms. Tokios sąlygos suteikiant patalpas galios ir asociacijoms, profesinėms sąjungoms, labdaros ir paramos fondams, jei jie teikia naudą visuomenei ar stiprina nacionalinį saugumą, taip pat kitiems juridiniams subjektams, jeigu tai nustatyta tarptautiniuose susitarimuose ar šalies įstatymais.

A.Čaplikas grasino skandalu

„Jūs šiuo sprendimu ne tik nuskriaudėte partijas ir išaukštinote save, jūs šiuo sprendimu labai daug nevyriausybinių, kultūrinių organizacijų pakišote po peiliu, kuris, jūsų supratimu, vadinasi rinka. Kokia rinka? Jūs turėsite tuoj tokį skandalą Vilniaus mieste, kad jūs nė nesuprasite, ką jūs padarėte. Jūs kaip tie girtuokliai, kaip tas žaidėjas, kuris pralošė dvarą ir sugalvojo sutaupyti nusipirkęs bandelę už kelias kapeikas“,– piktinosi LLS (liberalų) atstovas Algis Čaplikas. Jis ragino naująjį socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką grąžinti „lengvatinėmis sąlygomis privatizuotas patalpas valstybei“. Dar vienas siūlymas numatė, kad patalpos, kaip ir iki šiol, partijoms būtų skiriamos ne konkurso tvarka, tačiau už jas tektų mokėti rinkos kainą. Taryba taip pat protokoliniu sprendimu įsipareigojo po pusės metų įvertinti, kaip naujoji tvarka veikia. A.Vaitkunskienė teigė, kad šiuo metu savivaldybėje dar tariamasi, kaip, atsižvelgiant į patalpų statusą – nuomą ar panaudą – įvykdyti sprendimą. Kai patalpos yra nuomojamos lengvatinėmis sąlygomis ar perduodamos panaudos sutartimi, nustatant rinkos kainą, antot A.Vaitkunskienės, dažniausiai naudojama savivaldybės patvirtinta metodika, kuria vertinami Registrų centro duomenys apie tos vietos didžiausią ir mažiausią nekilnojamojo turto vertę. Kai kuriais atvejais turtas vertinamas nepriklausomų turto vertintojų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.