Dainius Labutis/ELTAVisuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis Liberalų sąjūdžio rinkėjų ir maždaug pusė Laisvės partijos rinkėjų yra nusivylę dabartine valdančiąja koalicija ir per kitus Seimo rinkimus norėtų pokyčių. Tuo tarpu absoliuti dauguma konservatorius palaikančių apklaustųjų ir po ateinančių Seimo rinkimų norėtų, kad valdančioji koalicija nesikeistų.
Šių metų vasario antroje pusėje Eltos užsakymų „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad tik Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos rinkėjai mano, kad per kitus Seimo rinkimus reikėtų išrinkti tą pačią valdančią daugumą. 67 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų palaikyti dabartinės daugumos partijas, o 26 proc. norėtų valdančios daugumos su kitomis partijomis.
Laisvės partijos rinkėjų nuomonė pasidalija po lygiai – 44 proc. ir toliau palaikytų dabartinę daugumą, o 47 proc. pasisakytų už daugumą su kitomis partijomis.
Tuo tarpu dauguma Liberalų sąjūdžio rinkėjų norėtų kitokios valdančiosios daugumos – 30 proc. balsuotų už dabartinę daugumą, o 56 proc. norėtų daugumoje matyti kitas partijasnei dabar.
Visų kitų partijų rinkėjai (devyni iš dešimties) norėtų, kad valdančiąją daugumą po kitų Seimo rinkimų sudarytų kitos partijos nei dabar.
Vasario mėnesį darytos apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad per būsimus Seimo rinkimus reikėtų išrinkti kitą valdančiąją daugumą, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) nurodė, kad dabartinė valdančioji dauguma yra verta vėl gauti daugumą Seime. 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tai, kad per būsimus Seimo rinkimus reikėtų išrinkti kitą valdančiąją daugumą, dažniau nurodė vyresni nei 30 metų žmonės, respondentai su viduriniu ir profesiniu išsilavinimu arba baigę kolegiją / technikumą bei gaunantys vidutines šeimos pajamas (1001–1899 eurų per mėnesį), bedarbiai ir namų šeimininkės, kairiųjų (93 proc.) ir centro (81 proc.) pažiūrų respondentai, rusų tautybės gyventojai (82 proc.).
Dabartinė valdančioji dauguma verta vėl gauti daugumą Seime – su tokiu teiginiu kiek daugiau sutinka jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai (42 proc.).
Sociologė: mažieji koalicijos partneriai nenorėtų būti tik pritariamuoju choru
Baltijos tyrimų vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad ši apklausa atskleidė jau kurį laiką pastebimą tendenciją, kad Liberalų sąjūdžio, o taip pat ir Laisvės partijos rinkėjai yra nusivylę ir nemano, kad šios partijos yra lygiaverčiai koalicijos partneriai konservatoriams.
„Šių partijų rinkėjai mano, kad vis tik dominuoja koalicijoje konservatoriai ir jiems atrodo, kad tos partijos, už kurias jie balsavo, nors ir yra valdžioje, patenka į valdančiąją koaliciją, bet vis tik priimant sprendimus yra mažiau reikšmingos negu didysis koalicijos partneris“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Jie nenori, kad susidarytų vaizdas, kad yra vienas didelis ir du mažiukai, kurie kaip pritariantis choras, o konservatoriai solistai. Daugiau kad būtų toks trio, kad bent jau įtaką matytų visų kitų panašią“, – taip pat akcentavo ji.
Visgi, atkreipia dėmesį R. Ališauskienė, nereiškia, jog Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkėjai labiau norėtų koalicijos su opozicijoje esančiomis politinėmis jėgomis. Pasak jos, apklaustieji greičiausiai tiesiog nori, kad mandatų skaičius koalicijoje būtų palankesnis jų remiamai partijai.
„Tai gali būti tos pačios trys partijos, kaip dabar yra, bet proporcijos kitos. Nes jiems nelabai yra, ką iš opozicinių partijų rinktis, kadangi tikrai nei liberalų, nei Laisvės partijos rinkėjas, matyt, nei už socialdemokratus, nei už lenkus, nei už kažką kitą iš opozicijos nebalsuos. Tai jiems alternatyva iš tos valdančiosios daugumos partijų ir yra tos trys partijos“, – akcentavo ji.
Sociologė taip pat pažymi, kad nieko keisto, jog dabartine koalicija labiau yra nusivylę Liberalų sąjūdžio rinkėjai.
„Laisvės partija yra labiau nišinė, jos mažesnis ir rinkėjų ratas, ir gali būti, kad jie suvokia pakankamai realiai, kad partija niekada nebus dominuojanti. Tai todėl ji dažniausiai vis tiek bus mažasis partneris. Ir nelabai turbūt įsivaizduoja, kad Laisvės partija galėtų būti partneriu su dabartinėmis opozicinėmis partijomis. O liberalų rinkėjas turi ir patirtį, kad liberalai gali būti gal platesnės koalicijos dalis“, – pažymėjo ji.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2023 metų vasario 15 – 28 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 111 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinas intervalas 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
