The EconomistPerfrazuojant Marką Twainą, rinkimai Europoje nesikartoja, bet rimuojasi.
Ši tendencija akivaizdi nuo Vokietijos iki Italijos ir Slovakijos. Dešimtmečius valdžioje išbuvusioms centristinėms partijoms vis dažniau tenka varžytis su kraštutiniais dešiniaisiais, kadaise laikytais politiniu paribiu. Taip nutiks ir birželio 9 d., kai visose 27 ES valstybėse narėse vyks Europos Parlamento rinkimai. Įvairaus plauko nacionalistinėms partijoms juose seksis neblogai, bet tikėtina, kad centras spaudimą vis dėlto atlaikys. Po įprastų kovų dėl aukščiausių postų Briuselyje formuojama gana protinga ir pagrįsta politika (nuo paramos Ukrainai iki taršos anglies dioksidu mažinimo) turėtų išlikti daugmaž nepakitusi.
Apklausos nuo Lisabonos iki Helsinkio rodo, kad didžiausiu bloku vėl turėtų tapti centro dešinieji (Europos liaudies partija). Tačiau kartu su kolegomis centristais iš kairės (Socialistais ir demokratais) bei liberalais („Renew“) jie tikriausiai praras šiek tiek pozicijų. 720 vietų parlamente nemažai kėdžių užsės kraštutiniai dešinieji, atstovaujantys tokiems veikėjams kaip Giorgia Meloni Italijoje, Viktoras Orbánas Vengrijoje ir Marine Le Pen Prancūzijoje.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
