Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


RUSI EKSPERTŲ ĮŽVALGOS
Britų karybos analitikas: kokias NATO ir Baltijos šalių gynybos silpnąsias vietas atskleidė Rusijos agresija Ukrainoje
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Rusijos armija.

Praėjusiais metais garsiai nuskambėjusios britų Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ataskaitos „Preliminarios konvencinės Rusijos invazijos į Ukrainą karybos pamokos: 2022 m. vasario–liepos mėn.“ vienas iš autorių, RUSI sausumos karybos tyrimų analitikas Nickas Reynoldsas interviu IQ teigė, kad karas pateikė daug pamokų tiek NATO, tiek Baltijos valstybėms.

– Vienoje iš ataskaitos dalių kalbama apie pamokas britų kariuomenei. Kokių pamokų galėtų pasimokyti mažesnės kariuomenės, pavyzdžiui, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, iš pirmojo Rusijos agresijos prieš Ukrainos valstybę etapo?

– Daugelis pamokų tinka tiek didelėms, tiek mažoms pajėgoms. Tačiau mažoms pajėgoms kyla daugiau iššūkių, nes Baltijos valstybės yra gan mažos, o teritoriją, kurią sugebėjo užimti Rusijos armija, buvo labai didelė. Ukrainą apsaugojo jos dydis, geografinis dydis.

Kalbant specifiškai apie mažas karines pajėgas, Ukrainos sėkmė ne statiškojoje gynyboje, o vykdant teritorinę gynybą yra labai vertinga pamoka, nes sugebėta sulėtinti Rusijos sausumos pajėgas. Tai suteiktų galimybę Baltijos šalims atsilaikyti tam tikrą laiką, kol kitos NATO šalys mobilizuotų paramą.

Taip pat kai kurios taktinės pamokos yra naudingos. Ukrainiečiai sugebėjo išlaikyti tam tikras teritorijas, o jas prarado ten, kur buvo nepasiruošę, būtent Pietuose.

RUSI
Nickas Reynoldsas.

– Kalbėdamas apie pasiruošimą, turite omenyje fortifikaciją, kurią ukrainiečiai neseniai įrengė ir Baltarusijos pasienyje? Tarkime, suomiai taip pat įrenginėja dzotus, ugnies taškus savo teritorijoje?

– Taip, būtent tam tikras fortifikacijas. Taip pat kaip kovos vienetai turi būti išdėstyti ir išsklaidyti, kad išgyventų, ypač kalbant apie netiesioginę ugnį, artileriją. Tai yra gyvybiškai svarbios pamokos, kad būtų išlaikyta fronto linija.

– Ataskaitos pristatyme jūsų kolega Oleksandras Danyliukas minėjo, kad NATO nėra pasirengusi tokiam karui. Ar sutinkate su tokiu požiūriu?

– Taip, sutikčiau. Manau, NATO nepakankamai dėmesio skyrė atsargoms, amunicijai. Be to, labai daug šalių susidurtų su rimtais iššūkiais vykdydamos karines operacijas tokio tipo kare.

– Kaip hipotetiškai susiklostytų situacija, jei Rusijos kariuomenė užpultų Baltijos šalis, kurios neturi tokios didžiulės teritorijos kaip Ukraina?

– Labai nedidelė tikimybė, kad Rusija artimiausiu metu naudotų konvencines pajėgas prieš Baltijos valstybes taip, kaip ir prieš Ukrainą, ypač turint omenyje, kad jas gina NATO 5-asis straipsnis.

Bet, jei vis dėlto taip įvyktų, tikriausiai nesu geriausias ekspertas šiuo klausimu, nes nesu labai gerai susipažinęs su Baltijos šalių gynybos pajėgumais ir galia.

Manau, NATO nepakankamai dėmesio skyrė atsargoms, amunicijai. Be to, labai daug šalių susidurtų su rimtais iššūkiais vykdydamos karines operacijas tokio tipo kare.

– O Baltijos šalyse dislokuoti priešakiniai NATO batalionai suvaidintų rimtą vaidmenį šiuo atveju?

– Manau, kad, tarkime, Estijoje dislokuotos britų pajėgos yra gyvybiškai svarbios, turint omenyje Baltijos šalių pajėgų dydį. Žinau, kad Baltijos šalys turi rimtas rezervų galimybes, bet dėl nedidelio dydžio esmė bus greitis – ar Baltijos šalys sugebėtų mobilizuotis gan greitai, kol jų teritorija nėra užimta. Tai bus didžiausias iššūkis, ir būtent tuomet visos konvencinės pajėgos bus neįsivaizduojamai svarbios „nusiperkant laiko“.

– Ataskaitoje įvardijote daug silpnųjų Rusijos kariuomenės pusių, tačiau taip pat paminėjote, kad vis dėlto Rusijos ginklų sistemos pasirodė esančios iš esmės veiksmingos. Dabar Rusija vykdo mobilizaciją, ir nepaisant, kad susiduria su didžiulėmis problemomis, ar nemanote, kad ilgainiui, įgyvendinus sistemą, ji gali kelti didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir NATO?

– Taip, ilguoju laikotarpiu Rusijos mobilizacinė sistema gali kelti labai, labai rimtą grėsmę. Trumpuoju laikotarpiu Rusija susiduria su rimtais iššūkiais, tarkime, rezervininkai apmokomi daliniuose, o ne mokymo centruose, trūksta apmokymo specialistų. Žinoma, egzistuoja specialūs centrai, bet jų vaidmuo yra palyginti nedidelis. Turint omenyje, kokių nuostolių daliniai patyrė fronte, o didelė dalis jų vis dar fronte, mobilizuoti ir apmokyti – tai rimta problema.

Vis dėlto ilgainiui jie gali su tomis bėdomis susidoroti.

– Ką manote apie korupcijos poveikį Rusijos armijos gebėjimams Ukrainoje?

– Žinoma, mes į tai atsižvelgėme. Bet yra ir daug kitų faktorių, kurie nulėmė Rusijos armijoje pasirengimą: nuo korupcijos iki institucinės sąrangos, informacijos iškraipymo. Šios bėdos egzistuoja daugelį metų. Pranešimai apie dalinių pasirengimą, operacijų vykdymą nėra tikslūs, o tai sukuria bėdų suvokiant tikrąją padėtį, skirstant išteklius. Rusijos armija turi daug bėdų, ne tik korupciją.

– Ukrainoje ir ne tik joje netyla spekuliacijos, kodėl taip sėkmingai Rusija sugebėjo įsiveržti į Pietų Ukrainą iš Krymo, kurį su žemynu jungia siauras, gynybai palankus praėjimas. Kalbama apie išdavystes, nekompetenciją, papirkimus ir pan. Kokia jūsų nuomonė?

– Nežinau. Egzistuoja daug įvairiausių versijų, kodėl taip įvyko, tarp jų ir jūsų minimos. Tačiau tvirtai negaliu palaikyti nė vienos versijos.

2023 01 04 16:17
Spausdinti