ShutterstockKinijos diplomatinį ir ekonominį puolimą patirianti Lietuva sulaukė ES palaikymo, bet rimto Briuselio atsako Pekinui teks gerokai luktelėti. Kartu kyla klausimų dėl jo efektyvumo ir atitikties Vilniaus interesams.
Po pranešimų apie Taivano (Taivaniečių) atstovybės atidarymo planus Vilniuje Lietuva iš karto susidūrė su Kinijos spaudimu. Iš pradžių diplomatiniu, atšaukiant ambasadorių ir tą patį paliepiant padaryti Vilniui, po to imtos įvesti neskelbiamos ekonominės sankcijos – Lietuvos verslas patyrė importo ir eksporto ribojimų, dar stipresniu smūgiu tapo antrinės sankcijos, t. y. neoficialūs Pekino reikalavimai kitų šalių verslui nutraukti visus ryšius su Lietuva, jei šis nori dirbti Kinijoje.
„Kinija pavertė šį klausimą visos Europos, ne tik Lietuvos, problema, nes per antrines sankcijas ji puolė tai, ką pavadinčiau ES šventuoju graliu – bendrąją rinką. Todėl dabar ES privalo remti Lietuvą ir kartu savo principus“, – vasario pradžioje nuotoliniame renginyje „Kinijos spaudimas Lietuvai ir ES reakcija“ kalbėjo Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininkas Reinhardas Bütikoferis.
„Karalius nuogas“
