ScanpixVladimiro Putino kliedesiai apie „pedofilijos propagavimą“ Vakaruose ar kada ne Rusija pradėjo karą Briuselyje nesulaukė kažkokių didelių emocijų, išskyrus vieną: reikia dar labiau ir kuo greičiau remti Ukrainą.
Per tradicinę vidurdienio Europos Komisijos spaudos konferenciją, Komisijos atstovai antradienį net neužsiminė apie V. Putino metinį pranešimą. Taip pat nesulaukė žurnalistų klausimų dėl jo, nors net dėl tokių nesulyginamų su Rusija šalių kaip, tarkime, Serbija vadovų pareiškimų dažnai prašoma Eurokomisijos įvertinimo.
Tiesa, kitame Briuselio gale esančioje NATO būstinėje tam tikrų vertinimų V. Putino kalba sulaukė. Po antradienio trišalio susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitro Kuleba ir ES diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pakartojo, kad Rusija yra agresorė ir karą pradėjo V. Putinas.
„Faktai visiems aiškūs. Niekas nepuola Rusijos. Rusija yra agresorė. Ukraina yra agresijos auka. Ir mes remiame Ukrainos teisę į savigynos teisę, kuri įtvirtinta JT Chartijoje“, – bendroje spaudos konferencijoje teigė jis bei pridūrė, kad V. Putinas neįvertino Ukrainos bei Vakarų vienybės.
TwitterKartu NATO vadovas pabrėžė, kad reikia pagreitinti ir sustiprinti karinę paramą Ukrainai, nes „nematome jokių ženklų, kad prezidentas V. Putinas ruošiasi taikai. Priešingai, kaip jis šiandien aiškiai parodė, jis ruošiasi dar didesniam karui“.
„Privalome išlaikyti ir didinti paramą Ukrainai. Privalome suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji laimėtų ir nugalėtų kaip suvereni nepriklausoma valstybė Europoje. Palankiai vertinu naujausius sąjungininkų pranešimus apie naujus tankus, sunkiąją ginkluotę ir mokymus Ukrainos kariams. Privaloma skubiai įvykdyti visus šiuos pažadus, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai tapo žiauriu išsekinimo karu, logistikos mūšiu. Svarbiausi pajėgumai privalo pasiekti Ukrainą, kol Rusija dar nespėjo perimti iniciatyvos.“
Susistikimo metu jis su D. Kuleba ir J. Borrelliu aptarė būtinybę didinti ginkluotės gamybą ir tobulinti logistikos sistemas. J. Stoltenbergas taip pat pakartojo, kad reikia aiškiai parodyti, jog Ukrainos ateitis yra euroatlantinėje šeimoje.
Panašiai kalbėjo ir ES diplomatijos vadovas J. Borrellis. Jis pranešė, kad išsiuntė visiems ES gynybos ministrams laišką, kuriame paragino kuo greičiau prioriteto tvarka suteikti karinę paramą Ukrainai, nes „laiko ribos skaičiuojamos savaitėmis, ne mėnesiais“.
J. Stoltenbergas taip pat apgailestavo dėl Rusijos sprendimo sustabdyti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje.
„Pastaraisiais metais Rusija pažeidė svarbiausius ginklų kontrolės susitarimus ir jų atsisakė. Šiandien priėmus sprendimą dėl Naujosios START sutarties, buvo sugriauta visa ginklų kontrolės sistema. Primygtinai raginu Rusiją persvarstyti savo sprendimą ir laikytis galiojančių susitarimų“, – pabrėžė jis.
Jam antrino ir J. Borrellis: „START sutarties sustabdymas – tai dar vienas įrodymas, kad Rusija stengiasi sugriauti po Šaltojo karo susiformavusią saugumo sistemą.“
Pasitraukimas iš Naujosios START sutarties tikriausiai buvo vienintelis rimtas V. Putino pranešimo akcentas (visa kita – Kremliaus propagandos nuvalkioti šūkiai).
2010 m. tuometinių JAV ir Rusijos prezidentų Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje Naujojoje START sutartyje numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1550 branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų raketų ir bombonešių. Sutartyje numatyti plataus masto patikrinimai vietoje, kad būtų galima stebėti, kaip jos laikomasi.
Likus kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos 2021 m. vasarį, Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Rusija ir JAV sustabdė abipusius karinių objektų inspektavimus pagal naująją START sutartį, tačiau praėjusį rudenį Maskva atsisakė leisti juos atnaujinti ir dėl to kilo neaiškumų dėl pakto ateities. JAV Valstybės departamentas neseniai pareiškė, kad Rusijos atsisakymas leisti atlikti inspektavimus „trukdo Jungtinėms Valstijoms naudotis svarbiomis sutartyje numatytomis teisėmis ir kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės gyvybingumui“. Jis teigė, kad niekas nedraudžia Rusijos inspektoriams atlikti JAV objektų patikrinimus.
