Europos Komisija„ES liekant susiskaldžiusiai, tikiuosi, kad ES toliau sieks plėsti bendradarbiavimą su Taivanu, tačiau tai darys atsargiai. Manau, kad Briuselis ir toliau laikysis daugialypio požiūrio į Kiniją, t. y. ji liks ir sisteminiu varžovu, ir strateginiu partneriu vienu metu“, – IQ teigė Taivano ekspertė Zsuzsa Anna Ferenczy, Briuselio Vrije universiteto mokslinė bendradarbė, buvusi Europos Parlamento patarėja.
– Kaip šiuo metu vertinate ES ir Taivano santykius? Ar galima sakyti, kad ES pareigūnai į Taivaną žvelgia labai atsargiai? Jei taip, kodėl?
Prasidėjus pandemijai, ES ir Taivano santykiai sulaukė precedento neturinčio susidomėjimo ir paramos ES viduje. Briuselio tonas Taivano atžvilgiu niekada nebuvo toks šiltas kaip 2020–2021 m., o požiūris į Kiniją niekada nebuvo toks šaltas. Tai rodo, kad ES į Taivaną visada žvelgė per santykius su Kinija.
Keletas veiksnių paskatino Briuselį iškelti Taivaną į savo darbotvarkę. ES institucijos ir vis daugiau valstybių narių ne taip atsargiai kalba apie Taivaną ir su Taivanu bei yra labiau linkusios kritikuoti Kiniją. Iš jų Lietuva yra pati aršiausia. Rimti Kinijos įsigijimai Europai kritiškai svarbioje pramonėje, jos elgesys, kai pasinaudojo pandemija savo įvaizdžiui pagerinti ir demokratijai pakenkti, ekonominiai prievartos veiksmai, įtakos operacijos, abipusiškumo principo nesilaikymas atveriant rinkas, sankcijos ir atsakomosios sankcijos, padėtis Sindziange, Honkonge, Taivane, apskritai žmogaus teisių padėtis – visa tai prisidėjo prie rimto ES ir Kinijos santykių pablogėjimo.
Tačiau, atsižvelgiant į Kinijos svarbą ES ekonomikai, jos įtaką ES viduje, taip pat į valstybių narių nesutarimus dėl Kinijos, ES ir Taivano santykių ateitis lieka neaiški.
Pripažinti, kad Taivanas yra regione, kuriame ES turi ginti savo interesus, yra didelis pokytis, palyginti su tuo, kad į Taivaną žvelgta tik per santykių su Kinija prizmę.
ES liekant susiskaldžiusiai, tikiuosi, kad ES toliau sieks plėsti bendradarbiavimą su Taivanu, tačiau tai darys atsargiai. Manau, kad Briuselis ir toliau laikysis daugialypio požiūrio į Kiniją, t. y. ji išliks ir sisteminiu varžovu, ir strateginiu partneriu vienu metu. Jau dabar aišku, kad ES neketina atsisakyti „vienos Kinijos“ politikos. Tačiau taip pat aišku, kad keičiantis ES ir Kinijos santykiams pasikeitė ir šios politikos reikšmė. Ir Taivanui, ir ES bus svarbiausia įvertinti šio pokyčio pasekmes ir prisitaikyti su savo lūkesčiais. Valstybės narės ir Briuselis tvirtina, kad turi teisę bendradarbiauti su Taivanu, tačiau niekada taip aštriai to neišreiškė. Jos gina šią teisę ir atmeta Pekino teiginius, kad tai pažeidžia „vienos Kinijos“ politiką.
Šiuo metu valstybės narės sutinka, kad Taivanas yra „partneris“ dėl savo nuopelnų, patikimas partneris ES Indijos ir Ramiojo vandenynų strategijoje; partneris, iš kurio galima mokytis, kaip sakė Europos Parlamento nariai, ir partneris, su kuriuo galima dirbti, kaip pabrėžė Komisija. Pripažinti, kad Taivanas yra regione, kuriame ES turi ginti savo interesus, yra didelis pokytis, palyginti su tuo, kad į Taivaną žvelgta tik per santykių su Kinija prizmę.
– Apie būtinybę gerinti ES ir Taivano santykius kalbama daug, pradedant praėjusių metų Europos Parlamento rezoliucija ir baigiant planais pradėti puslaidininkių gamybą Europoje. Ar matote kokių nors perspektyvų glaudesniems ES santykiams su Taivanu?
– Taip, matau perspektyvų gilinti santykius su Taivanu tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu. ES vadovai, įskaitant Komisiją, Europos išorės veiksmų tarybą (EIVT) ir Parlamentą, pradėjo Taivanui palankią diskusiją, kuri dera su ryžtinga ir realistine ES diskusija Kinijos atžvilgiu.
Taivano verslo delegacija, 2021 m. lapkričio mėnesį apsilankiusi Lietuvoje, Slovakijoje, Čekijoje, aiškinosi galimas bendradarbiavimo sritis. Tai įvyko remiantis abipusiu partnerių interesu, suteikiančiu tvirtą pagrindą tvariems santykiams. Tęsdamas šią veiklą, Taivanas jau paskelbė apie 200 mln. eurų investicijas į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių. Daugiau detalių dar turi paaiškėti, tačiau tai ženklas, kad reikalai juda į priekį: tiek Lietuva, tiek Taivanas yra pasiryžę plėsti dvišalius ryšius ir vykdyti savo įsipareigojimus vienas kitam. Komisija organizavo 2020 m. ir 2021 m. ES ir Taivano investicijų forumą, kuriame dalyvavo aukšto lygio atstovai (2021 m. dalyvavo Prekybos generalinio direktorato vadovė Sabine Weyand), ir tai laikau dar vienu požymiu, kad ES suinteresuota plėsti ryšius su Taivanu.
Europos Parlamentas yra varomoji jėga iškeliant Taivaną į Briuselio darbotvarkę. Europarlamentarų vizitas į Taivaną 2021 m. lapkričio mėnesį buvo beprecedentis ir istorinis. Europarlamento nariai pasiūlė įsteigti dezinformacijos centrą – tai dar vienas aiškus ženklas, rodantis norą didinti Taivano svarbą ES geopolitinėms ambicijoms Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Asmeninis archyvasGaliausiai, ES reikia Taivano, kaip dominuojančio pažangiausių pasaulyje puslaidininkių gamintojo, patirties. Investicijos į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių Taivanui suteiktų strateginę galimybę palengvinti ES pastangas investuoti į savo lustų pramonę. Todėl Taivanas turėtų matyti bendrą vaizdą, kad jo investicijos Lietuvoje yra strateginis indėlis į ES. Drąsiai pasipriešindama Kinijai ir priimdama Taivaną, Lietuva jau dabar nulemia 16+1 formato ateitį. Ir net nesvarbu, ar kitos kaimynės nuspręs pasekti jos pavyzdžiu, ar ne. Taivano investicijos į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių suteiktų papildomo svorio ir patikimumo jų bendradarbiavimui bei paremtų jų įsipareigojimą plėsti bendradarbiavimą. Tai taip pat padėtų užtikrinti Lietuvos, kaip Vidurio Rytų Europos lyderės, vaidmenį skatinant diversifikacijos pastangas, nukreiptas prieš Kiniją, ir stiprinant savo bei ES atsparumą, taip prisidedant prie regiono ir visos ES pažeidžiamumo mažinimo.
– Kaip Lietuvos veiksnys gali paveikti ES santykius su Taivanu? Paminėjote, kad Lietuva jau nulėmė Kinijos ir Vidurio bei Centrinės Europos formato ateitį. Ar yra galimybių kokiam naujam arba 27+1 formatui su Taivanu?
– Lietuva palaiko ES politikos Kinijos atžvilgiu peržiūrėjimą, baimindamasi Kinijos įtakos operacijų grėsmės, oficialiai įvardydama Kiniją, šalia Rusijos, kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuva ne viena jaučia grėsmę. Dauguma kaimyninių šalių pritaria jos baimėms. Vis dėlto, nors Lietuva rodo sektiną pavyzdį, Kinijos atsakomoji reakcija taip pat turėjo būti griežtas įspėjimas, kad bus pasekmių, jei valstybės narės išdrįs „negerbti“ Kinijos. Tačiau kol kas Kinijos prievartinė diplomatija ir staigus šios taktikos eskalavimas privertė valstybes nares imtis gynybinių priemonių prieš ją.
– Kokios yra didžiųjų ES valstybių pozicijos dėl santykių su Taivanu?
– Valstybės narės sutaria dėl būtinybės kartu veikti Kinijos atžvilgiu. Tačiau kartu jos taip pat siekia savo nacionalinių interesų ir, kalbant apie Kiniją, ne visos laikosi tos pačios pozicijos. Yra tokių, kurios nusivylė Kinija ir iš bendradarbiavimo pagal „17+1“ formatą negavo beveik jokios naudos, todėl nori su Kinija bendrauti pagal mažiau ES skaldančią „27+1“ schemą. Tarp jų pirmauja Lietuva. Estija ir Latvija nepasekė jos pavyzdžiu, nors šios dvi Baltijos šalys taip pat susiduria su panašiais iššūkiais tiek iš Rusijos, tiek iš Kinijos, ir užsimena, kad taip pat nori daugiau pusiausvyros santykiuose su Kinija. Kitos regiono šalys taip pat kritikuoja Kiniją, tarkime, Čekija. Kiekvienos šalies elgesį reikia vertinti atskirai.
Vis dėlto bendrai paėmus Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės visada jautėsi šiek tiek nustumtos į šalį didžiųjų ES šalių, kurios iš verslo su Kinija gauna daugiausia naudos. Kalbu apie Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus. Kai buvo įsteigta „17+1“ formatas, tai buvo gera platforma padidinti Vidurio ir Rytų Europos šalių svarbą ES, tačiau paaiškėjo, kad tai labiau Pekino nacionalinių interesų užsienio politikos priemonė, o ne naudinga priemonė minimų valstybių interesams įgyvendinti.
– Jūsų požiūriu, ko pats Taivanas tikisi ar pageidauja iš santykių su ES, atsižvelgiant į jo santykį su Kinija?
– Tai, ko kiekviena pusė tikisi iš kitos, yra esminis klausimas. Manau, kad abi pusės turi būti realistės ir pritaikyti savo lūkesčius pagal naują tikrovę, prie kurios kūrimo abi prisideda. Šioje naujoje realybėje Briuselis pradėjo keisti savo požiūrį į Kiniją, nes siekia būti svarbiu, atspariu ir patikimu tarptautiniu partneriu. Dabar jis turi neišklysti iš šio kelio ir kartu valdyti savo struktūrinius suvaržymus, kurie riboja nuoseklų ėjimą šia kryptimi.
Taivanas siekia, kad ES pakeltų į aukštesnį lygį savo santykius su juo, pavyzdžiui, sudarydama dvišalį susitarimą dėl investicijų. Tačiau kol kas tai atrodo miglota.
Taivanas turi geriau suprasti ES vidinius suvaržymus, gebėjimus ir norą veikti Kinijos atžvilgiu, kad galėtų tinkamai įvertinti Briuselio poslinkio Kinijos atžvilgiu ir Taivano įtraukimo svarbą.
Manau, kad Taivanas nori stipraus ir patikimo tarptautinio demokratinių valstybių aljanso, kuris jį palaikytų kovojant su Kinijos autoritarine ir karine grėsme. Taip pat siekia, kad Europa būtų svarbi šio aljanso dalis. Tačiau neaišku, kokį konkretų vaidmenį šiame procese Taivanas nori, kad atliktų ES, taip pat neaišku, kokį vaidmenį norėtų atlikti pati ES.
Taivanas siekia, kad ES pakeltų į aukštesnį lygį savo santykius su juo, pavyzdžiui, sudarydama dvišalį susitarimą dėl investicijų. Tačiau kol kas tai atrodo miglota, todėl Taivanas turėtų ir toliau sutelkti dėmesį į praktinio bendradarbiavimo su ES plėtojimą. Toks bendradarbiavimas jau padėjo išvengti jo diplomatinės izoliacijos.
