Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


Briuselis apie V. Putino pareiškimą – tai desperacija, kuri sulauks atsako
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Facebook

ES vadovams viešint už Atlanto, kur vyksta JT Generalinė asamblėja, Briuselio reakcijos į Vladimiro Putino pareiškimą apie pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir dalinę mobilizaciją Rusijoje teko palaukti. Vis dėlto, regis, Rusijos diktatoriaus grasinimai nieko per daug nenustebino.

Tuoj po V. Putino pareiškimo trečiadienį Briuselio žiniasklaida puolė teirautis ES reakcijos į tai. Tačiau visi aukščiausi ES pareigūnai (Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ES Tarybos prezidentas Charles’is Michelis, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis) tuo metu miegojo Niujorke, kur dabar vyksta JT Generalinė asamblėja.

Tai dar vienas įrodymas, kad V.Putinas nesuinteresuotas taika, o tik eskalacija. Tai taip pat yra jo desperacijos dėl jo agresijos prieš Ukrainą ženklas.

Vis dėlto pirmasis žurnalistų klausimas kasdienėje vidurdienio Europos Komisijos spaudos konferencijoje būtent buvo toks. Į tai Komisijos atstovas spaudas Ericas Mameris priminė U. von der Leyen antradienio pareiškimą, kad tariami referendumai nebus pripažįstami. Jį papildė J. Borrelio atstovas spaudai Peteris Stano:

„Tai dar vienas įrodymas, kad V. Putinas nesuinteresuotas taika, o tik eskalacija. Tai taip pat yra jo desperacijos dėl jo agresijos prieš Ukrainą ženklas. Pranešimas apie dalinę mobilizaciją, kaip ir apie pseudorefendumus, – tai aiškus signalas tarptautinei bendruomenei, kuri susirinko šią savaitę JT Generalinėje asamblėjoje, kad jis nori tęsti karą.“

Dar antradienį ES ir didžiosios Vakarų Europos valstybės griežtai pasmerkė Rusijos planus surengti pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir pažadėjo, kad nepripažins balsavimo rezultatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per aistringą kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje pasmerkė, anot jo, visišką „cinizmą“ organizuojant „fiktyvius referendumus“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad „labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“.

„Rusija, jos politinė vadovybė ir visi su šiais „referendumais“ bei kitais tarptautinės teisės pažeidimais Ukrainoje susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn, o Rusijai bus svarstomos papildomos ribojamosios priemonės“, – antradienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis.

Tai galėtų reikšti, kad į ES darbotvarkę sugrįžta naujas sankcijų paketas Rusijai. Kaip leidiniui Euractiv.eu teigė vienas ES pareigūnas, priemonės galėtų būti panašios į tas, kurios jau buvo įgyvendintos dar prieš Rusijos invaziją vasario mėnesį, t. y. sankcijos kolaborantams ir draudimas vykdyti prekybą, turizmą ir finansavimą aneksuotuose regionuose.

Tai tikrai priklauso nuo to, ko nori valstybės narės, tačiau „referendumai“ ir tokios žudynės kaip Iziume gali lemti septintąjį paketą.

ES pareigūnas pridūrė, kad gali būti svarstoma ir daugiau sektorinių sankcijų, tačiau pabrėžė, kad sunku prognozuoti, ar dėl to pavyks pasiekti bendrą nuomonę.

„Tai tikrai priklauso nuo to, ko nori valstybės narės, tačiau „referendumai“ ir tokios žudynės kaip Iziume gali lemti septintąjį paketą“, – sakė ES pareigūnas.

Trečiadienį J. Borrelio atstovas P. Stano patvirtino, kad tarp valstybių narių aptartas galimas atsakas, tarp jų ir sankcijos, į Rusijos veiksmus: „Tai veiksmai, kurie sulauks mūsų atsako.“

Dar rugpjūtį pokalbyje su Briuselio žurnalistais aukštas JAV administracijos pareigūnas taip pat žadėjo, kad jei vis dėlto Rusija imsis „pseudoreferendumų“, tuomet „mes reaguosime greitai ir griežtai papildomomis sankcijomis“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pseudoreferendumų planus antradienį pavadino „tolesniu eskalavimu“ bei pridūrė, kad jie „neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio“.

Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį ryte, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų. V. Putinas taip pat teigė palaikysiantis kolaborantų paskelbtus rugsėjo 23–27 d. „referendumus“ dėl okupuotų Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių prisijungimo prie Rusijos.

2022 09 21 13:44
Spausdinti