ScanpixPo vasaros atostogų į darbus sugrįžtančioje ES sostinėje gausėja ženklų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas netrukus sulauks naujų smūgių – tiek naujų sankcijų, tiek naujų politinių pareiškimų iš Europos Parlamento (EP).
Europarlamento užsienio reikalų (AFET) komitete ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos atstovai pristatė padėtį prie Baltarusijos sienos.
„Šis klausimo pristatymas Užsienio reikalų komitete organizuotas dėl to, kad būtų išsiaiškinta Vilniaus situacija – būtų suteikta informacija iš visų pusių, ir EP nariai galėtų išsakyti savo nuomonę. Kartais trūksta tokių įvykių išsamaus vaizdo ir atsiranda vertinimų, kurie neatsižvelgia į visą vaizdą, – pristatymo išvakarėse IQ sakė AFET nuolatinis narys Petras Auštrevičius. – Tai Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos aktualijos ir iš mūsų turėtų išeiti ši informacija. Pati genezė šių hibridinių atakų – kas organizavo, kodėl organizavo – nebūtinai visiems iki galo aiški. Valstybės dalyvavimas iš Baltarusijos pusės ir galbūt ne vien tik iš Baltarusijos pusės, reikalauja papildomo paaiškinimo.“
Latvijos atstovė Zanda Kalnina-Lukaševica AFET posėdyje pasakojo apie Baltarusijos režimo vykdomą migrantų gabenimo schemą, kaip jie atsigabenami, įkurdinami viešbučiuose, kaip iš jų atimami dokumentai ir kaip jie siunčiami į pasienį.
Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ taip pat turėtų būti taikomos papildomos sankcijos, o ne tik draudimas skraidyti ES erdvėje.
Lenkijos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadośas parodė pateiktį, kurioje ne tik atskleidė neteisėtų migrantų statistiką, bet ir pateikė nuotraukas. Jose aiškiai matyti, kaip Baltarusijos pasieniečiai atveža migrantus prie sienos ir juos stumia Lenkijos link. Jis taip pat atkreipė dėmesį į netrukus oficialiai prasidėsiančias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.
AFET komitete pristatymą padarė ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
„Lietuva pirmoji susidūrė su šia hibridine ataka, panaudojant neteisėtus migrantus. Ji prasidėjo 2021 m. gegužės mėnesį ir vėliau išsiplėtė prieš Lenkiją ir Latviją“, – teigė jis.
M. Adomėnas pridūrė, kad neteisėtų migrantų antplūdį lydi didžiulė propagandos kampanija apie esą nežmogišką elgesį su migrantais.
„Nematome deeskalacijos ženklų ir randame vis daugiau įrodymų apie Baltarusijos valstybinių struktūrų dalyvavimą organizuojant tai, stumiant migrantus per sieną“, – kalbėjo viceministras ir vėliau užsiminė, kad Baltarusija atkartoja 2015 m. Rusijos vykdytą migrantų panaudojimą prieš Suomiją ir Norvegiją.
Tai neturi likti be ES stipraus atsako. (...) Turime veikti aktyviau, nes ant svarstyklių ES patikimumas.
Pasak M. Adomėno, Lietuva siekia naujų ES sankcijų Baltarusijos režimui ir ypač struktūroms bei asmenims, kurie susiję su nelegalių migrantų gabenimu. Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ taip pat turėtų būti taikomos papildomos sankcijos, o ne tik draudimas skraidyti ES erdvėje. Be to, viceministras pareiškė, kad dabar puiki proga sukurti ES kovos su hibridinėmis atakomis priemonių rinkinį.
„Tai neturi likti be ES stipraus atsako. (...) Turime veikti aktyviau, nes ant svarstyklių ES patikimumas“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad esą kitos šalys žiūri, kokia bus ES reakcija ir jei nebus, tuomet ir jos gali panaudoti šias bei kitas priemones prieš ES.
5-asis sankcijų paketas
Toliau vykusioje AFET komiteto diskusijoje, nors ir kilo klausimų dėl Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje strigusių migrantų likimo, dėl per Lietuvą vis dar vykdomo Baltarusijos tranzito, tačiau dauguma europarlamentarų pritarė pozicijai, kad A. Lukašenkos režimas turi sulaukti naujų sankcijų.
AFET posėdyje dalyvavęs Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas Luke’as Devine’as patvirtino, kad ES valstybės narės pradeda rengti penktąjį sankcijų Baltarusijai paketą.
Tikiuosi, kad spalio mėnesį sugrįšime prie rezoliucijos klausimo plenarinės sesijos mastu.
„Akivaizdu, kad toliau kovosime su A. Lukašenkos režimo vykdomu reikšmingu migrantų ir žmogiškųjų kančių naudojimu. Ši kova, suprantama, apims ir sankcijas. Dabar pradedamas darbas su valstybėmis narėmis rengiant penktąjį sankcijų paketą“, – sakė jis bei pridūrė, kad Baltarusijos problemos išliks prioritetiniu klausimu ES darbotvarkėje.
Rezoliucija – spalio mėnesį?
Pasak europarlamentaro P. Auštrevičiaus, EP koridoriuose irgi kalbama apie naują rezoliuciją, kuri pasmerktų A. Lukašenkos režimą. Tiesa, tai gali užtrukti.
„Yra minčių (apie EP rezoliuciją – IQ past.), bet manau, kad rugsėjo mėnesį bus sunku mums prasibrauti į plenarinį posėdį, nes ir taip buvo daug svarbių klausimų, o dabar ir Afganistanas atsirado. Turiu pagrįstų vilčių, kad grįšime su šia rezoliucija ir klausymai Užsienio reikalų komitete tam padės. Neabejoju, kad bus ir vėlesnių įvykių. Todėl tikiuosi, kad spalio mėnesį sugrįšime prie rezoliucijos klausimo plenarinės sesijos mastu“, – kalbėjo EP narys.
