Artiomas IštuganovasKetvirtadienį šalies ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad ūkininkų problemos yra girdimos ir bus sprendžiamos. Tačiau kai kurios problemos kelia biurokratams baimę pažeisti vieną ar kitą Europos Sąjungos (ES) aktą. Europos Parlamento nario Bronio Ropės teigimu, Lietuvos atveju griežtesnis ES reguliavimas išeitų į naudą.
„Norėtume spręsti tokiu būdu, kuris nekeltų rizikos Lietuvai ginčytis su [Europos] Komisija dėl kokių nors baudų, dėl kokio nors ES teisės akto neteisingo įgyvendinimo, nes tada tas baudas turės mokėti Lietuvos duonos valgytojai. Norėčiau, kad pavyktų to išvengti, ir dėl to tikiuosi, kad mes su Europos Komisija sprendimą rasime“, – neeiliniame Kaimo reikalų komitete teigė ministrė pirmininkė kalbėdama apie pievų atkūrimo problemą, kuri kilo dėl to, kad Lietuva nesugebėjo tinkamai deklaruoti referencinių pievų plotų.
Tačiau B. Ropė mato galimybę šią klaidą ištaisyti daug greičiau – oficialiu raštu kreipęsis į Europos Komisijos žemės ūkio komisarą Januszą Wojciechowskį, sausio 23 d. gavo raštišką atsakymą, kuris, pasak europarlamentaro, tik įrodo, kad klaidą padarė ne Europos Komisija, o Lietuva: „[Eurokomisaras] atsakė, kad Komisija nepadarė jokių klaidų, o šis sprendimas buvo Lietuvos, kurį dar galima pakeisti. Lietuva gali teikti pakeitimus ir pataisyti šitą situaciją. O pakeitimas toks, kad reikia sudaryti galimybę deklaruoti pievas ir žolynus atskirai“, – komentavo B. Ropė.
Tačiau ar tai yra vienintelis atvejis, kai ES teikiama politika pavirsta chaotiška nesėkme bandant ją įgyvendinti?
