Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba antradienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujos ES kovos su ekonomine prievarta priemonės. Tai ES leis reaguoti į užsienio šalių veiksmus, pavyzdžiui, bandymą apriboti prekybą ar investicijas ES ar jos narių atžvilgiu, kaip pasielgė Kinija su Lietuva.
„ES Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl kovos su ekonomine prievarta priemonės. Šia priemone siekiama atgrasyti nuo ekonominės prievartos prieš ES ir jos valstybes nares“, – lakoniškai paskelbė po derybų ES pirmininkaujanti Švedija.
Ši priemonė skirta apsaugoti ES strateginiams ir ekonominiams interesams, nes suteiks ES galimybę reaguoti pagal tarptautinę teisę tuo atveju, jei ES ar jos valstybė narė patirtų ekonominį šantažą iš ES nepriklausančios šalies dėl tam tikro politinio pasirinkimo ar pozicijos.
Po 2021 m. pranešimo apie Taivano (Taivaniečių) atstovybės atidarymo planus Vilniuje Lietuva iš karto susidūrė su Kinijos spaudimu. Iš pradžių diplomatiniu, atšaukiant ambasadorių ir tą patį paliepiant padaryti Vilniui, po to imtos įvesti neskelbiamos ekonominės sankcijos – Lietuvos verslas patyrė importo ir eksporto ribojimų, dar stipresniu smūgiu tapo antrinės sankcijos, t. y. neoficialūs Pekino reikalavimai kitų šalių verslui nutraukti visus ryšius su Lietuva, jei šis nori dirbti Kinijoje.
Tuomet Vilnius sulaukė palaikymo Briuselyje, o Europos Komisija ne tik kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, bet ir 2021 m. pabaigoje pasiūlė priimti Kovos su ekonomine prievarta priemonę. Nors niekas oficialiai neįvardija, kad tai atsakas į Kinijos veiksmus, tačiau neabejojama, jog Vilniaus ir Pekino konfliktas buvo precedentas tokiam žingsniui.
2022 m. pirmąjį pusmetį ES pirmininkavusi Prancūzija net žadėjo šią priemonę priimti iki vasaros, tačiau nepavyko – savo pozicijos dėl to nepateikė EP. Galiausiai spalio mėnesį Europarlamentas suformavo savo poziciją ir patvirtino įgaliojimą pradėti derybas su ES Taryba, kuri tik lapkritį suformavo savo poziciją, nes iki tol didelė dalis valstybių narių nebuvo linkusios perleisti daugiau galių Komisijai. Net susiformavo atskira 11 valstybių grupė (Austrija, Kroatija, Suomija, Vokietija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Švedija), kuri siekė, kad šalys narės turėtų didesnę įtaką priimant sprendimus dėl Kovos su ekonomine prievarta priemonės taikymo.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Švedija irgi priklausė minimai koalicijai, tačiau vis dėlto pavyko pasiekti kompromisą su EP. Skirtumai tarp ES valstybių ir EP buvo daugiausia dėl įtakos priimant tokį sprendimą imtis kovos su ekonomine prievarta priemonės. Europarlamentas norėjo sau didesnės įtakos ir, tarkime, siūlė įtraukti, jog ir jis galėtų kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pradėtų tyrimą dėl trečiosios šalies vykdomos ekonominės prievartos. ES Taryba savo ruožtu nenorėjo palikti sprendimo dėl atsakomųjų priemonių priėmimo tik Komisijai. Todėl siūlė, kad Komisija turėtų pateikti Tarybai pasiūlymą priimti kovos su ekonomine prievarta įgyvendinimo aktą.
„Per naktį padarėme didžiulę pažangą formuodami šį naująjį teisės aktą, kad jis taptų veiksmingu atgrasymo būdu ir galinga kovos su ekonomine prievarta priemone. Turėdami platų atsakomųjų priemonių sąrašą, žalos atlyginimo sistemą, aiškius terminus ir aktyvų EP dalyvavimą visame procese, esame arti to, kad pabaigtume susitarimą, kuris suteiks ES galimybę tvirtai gintis susidūrus su ekonominiu šantažu“, – EP pranešime spaudai cituojamas EP derybininkas Berndas Lange nuo Socialistų ir demokratų frakcijos.
Pasak EP pranešimo, europarlamentarams derybose pavyko išsaugoti platų galimų ES atsakomųjų priemonių sąrašą. Jie taip pat pasiekė, kad teisės akto taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant žalos ištaisymo priemones, jei manoma, jog tai tikslinga. Jie taip pat numatė galutinius terminus nustatyti ekonominės prievartos atvejį ir numatyti atsaką, kad procedūra būtų gan operatyvi ir būtų išvengta administracinio vilkinimo. Europarlamentarai taip pat sustiprino demokratinę naujosios priemonės taikymo kontrolę, derybose užtikrinę, kad EP kartu su ES Taryba bus informuojamas visuose proceso etapuose.
„Kad sustabdytų diktatorių vykdomą ES puolimą per neoficialias sankcijas, Europarlamentas ir visos 27 šalys narės sutarė dėl naujo kovos su ekonomine prievarta instrumento. Lietuva spaudė pagreitinti procesą, gindamasi nuo Kinijos specialiosios prekybos operacijos. ES ką tik tapo stipresne“, – „Twitter“ komentavo Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Galutinis teisės akto tekstas dar turės būti patvirtintas per paskutinį trišalių derybų posėdį. Po to susitarimą dar oficialiai turės patvirtinti EP ir ES Taryba.
Beje, greitu laiku numatomas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją.