ScanpixBesiruošiant šį savaitgalį pereiti prie žiemos laiko ir atsukti laikrodžio rodyklę viena valanda atgal, Europos sostinėje vėl prabilta apie laiko sukinėjimo nenaudą. Tačiau sprendimas įstrigęs.
„Aš pats laukiu laiko persukimo sekmadienį, nes viena papildoma valanda miego labai praverstų, kaip manau, ir jums visiems“, – per ketvirtadienio vidurdienio spaudos konferenciją juokavo pagrindinis Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris. Kaip žinome, laikrodžio rodyklę sekmadienio naktį reikės atsukti viena valanda atgal.
Jo kolega Adalbertas Jahnzas buvo rimtesnis. Pasak jo, Europos Komisija pasiūlė nustoti sukinėti laikrodį dar 2018 m. rugsėjį, nes to prašė ES piliečiai, kai kurios šalys narės. Taip pat Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, palaikančią tokį pasiūlymą. Be to, buvo atlikti tyrimai šiuo klausimu.
„Įvyko labai sėkmingos viešos konsultacijos, į kurias įsitraukė 4,6 mln. žmonių. Dauguma jų pasisakė už sezoninio laiko panaikinimą, t. y. pereinant arba prie nuolatinio vasaros, arba nuolatinio žiemos laiko. Mes pateikėme pasiūlymą 2018 m., 2019 m. kovą Europos Parlamentas palaikė Komisijos pasiūlymą ir nuo to laiko jis yra ant valstybių narių stalo, pastarąjį kartą apie tai diskutuota ES pirmininkaujant Suomijai 2019 m. Kamuolys – šalių narių rankos. Komisija toliau laikosi savo pasiūlymo, bet kada dėl to apsispręs valstybės narės, pasiūlyčiau pasiteirauti dabar ES pirmininkaujančios Čekijos“, – kalbėjo Eurokomisijos atstovas.
Energiją apšvietimui, sutaupytą perėjus prie vasaros laiko, taip pat gali atsverti padidėjęs energijos suvartojimas šildymui.
Jis taip pat pridūrė, kad prieš pateikiant pasiūlymą Europos Komisija nagrinėjo ir energijos taupymo klausimą: „Padarėme išvadą, kad poveikis energijos taupymui yra minimalus ir galutinai neaiškus.“
Europos Parlamento rezoliucijoje taip paaiškinama laikrodžių sukinėjimo atsisakymo poveikis energetikos išteklių vartojimui: „Plačiai paplitusi nuomonė, kad sezoniniai laiko pokyčiai padeda taupyti energiją. Iš tiesų tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios praėjusiame amžiuje jie buvo pradėti naudoti. Tačiau tyrimai rodo, kad nors sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas mažinant energijos suvartojimą visoje ES, taip yra ne visose valstybėse narėse. Energiją apšvietimui, sutaupytą perėjus prie vasaros laiko, taip pat gali atsverti padidėjęs energijos suvartojimas šildymui. Be to, rezultatus sunku interpretuoti, nes jiems didelę įtaką daro išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, meteorologija, energijos vartotojų elgsena arba vykstantis perėjimas prie naujos energetikos sistemos.“
ES pirmininkaujanti Čekija, savo ruožtu, teigė neįtraukusi šio klausimo į savo dienotvarkę.
„Kol kas tai nėra nei pirmininkaujančios valstybės narės, nei valstybių narių prioritetas, todėl neplanuojame įtraukti šio klausimo į darbotvarkę“, – IQ teigė Čekijos ambasadoriaus ES atstovas spaudai Dmitrijus Černikovas.
Taip pat nežinoma, ar kitą pusmetį ES pirmininkausianti Švedija įtrauks šį klausimą į savo darbų programą. Teigiama, kad valstybės narės anksčiau ne kartą klausė Europos Komisijos apie poveikio vertinimą prieš tolesnes diskusijas, bet iki šiol šis poveikio vertinimas nebuvo pateiktas. Kartu neatrodo, jog valstybės narės yra suinteresuotos aptarti šią temą. Todėl gali ir toliau tekti sukinėti laikrodžio rodykles rudenį ir pavasarį.
