ScanpixEuropos Komisija (EK) įsiklausė į nuo vasaros Lietuvos teikiamus prašymus padaryti išimtis migracijos ir prieglobsčio taisyklėse, kuriuos taip pat palaiko su Aliaksandro Lukašenkos hibridiniu puolimu susidūrusios Lenkija ir Latvija.
Trečiadienį EK dėl migrantų krizės ES ir Baltarusijos pasienyje pasiūlė laikinai trims minėtoms šalims netaikyti tam tikrų migrantų ir pabėgėlių apsaugos taisyklių iki šešių mėnesių, jei išimčių galiojimas nebus pratęstas.
EK siūlo ilgesnį registracijos periodą: pasienio ir migracijos tarnybos turės keturias savaites, o ne 3–10 dienų, kad užregistruotų iš Baltarusijos atvykusio asmens prieglobsčio prašymą. Svarbiausias dalykas, leidimas laikyti migrantus pabėgėlių centruose, neišleidžiant jų iš ten, iki 16 savaičių. Taip pat Komisija siūlo palengvinti deportacijos procedūras, taikant paprastesnį ir greitesnį būdą išsiųsti migrantus iš šalies.
Lietuva teigia, kad ji taiko ne „išstūmimą“, o „apgręžimą“ (redirection). Tačiau migrantų ir žmogaus teisių gynėjai tai vadina tik žodžių žaidimu.
Iš dalies Lietuva jau taiko šias išimtis, dėl to sulaukė žmogaus bei pabėgėlių teisių gynėjų priekaištų ir grasinimų teisiniais ieškiniais. Migrantų sulaikymas centruose, Lietuvos ir ES pareigūnų teigimu, nėra areštas ar kažkas panašaus, tačiau, pačių migrantų ir žmogaus teisių gynėjų nuomone, tai dar blogiau nei areštas, nes arešto atveju asmuo gali tikėtis nemokamų advokato paslaugų, teismo orderio, ko sulaikyti migrantai negali.
Tiesa, EK tikina, kad numato ir papildomas apsaugos priemones migrantams, tarp kurių – teisė į teisinę pagalbą ir galimybė prašyti, kad prašymo svarstyme dalyvautų teisėjas. Be to, Komisijos pasiūlyme numatyta, kad šalys narės privalo migrantams suteikti pastogę, maisto, drabužių ir sveikatos priežiūros paslaugas nuo pirmosios prašymo pateikimo dienos. Taip pat pabrėžiama, kad ir toliau draudžiami migrantų „išstūmimai“ (pushbacks).
Lietuva teigia, kad ji taiko ne „išstūmimą“, o „apgręžimą“ (redirection). Tačiau migrantų ir žmogaus teisių gynėjai tai vadina tik žodžių žaidimu.
Dabar EK pasiūlymams, kurie pateikti po Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen apsilankymo Lietuvoje sekmadienį, turi pritarti visos valstybės narės. Taip pat bus konsultuojamasi su Europos Parlamentu.
"Norint, kad mūsų atsakas į hibridinės grėsmes būtų ilgalaikis, mes ėmėmės ES diplomatinių ir teisinių priemonių, taikant sankcijas ir spaudžiant trečiąsias šalis sustabdyti skrydžius. Greitu laiku mes pasiūlysime Šengeno taisyklių reformą. Progresas su Migracijos ir prieglobsčio paktų yra esminis", - pranešime spaudai cituojama komisarė Ylva Johansson.
Lietuva nuo vasaros spaudė Europos Komisiją, ypač vicepirmininką Margaritį Schinas, kad dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos migrantais būtų taikomos išimtys ES migracijos ir prieglobsčio suteikimo bei Šengeno taisyklėse. Taip pat siekiama, kad išimtys būtų įtvirtintos ir planuojamame ateityje priimti ES Migracijos ir prieglobsčio pakte.
Tačiau Briuselyje į tokius Lietuvos prašymus žiūrima atsargiai.
„Neįtikėtina, kad ES, turinti 450 mln. gyventojų, mano, kad reikia riboti prieglobsčio prašytojų teises po to, kai tik keli tūkstančiai migrantų atvyko prie jos rytinių sienų, turint omenyje dešimtis tūkstančių, atvykstančių kasmet iš pietų“, – EK trečiadienio pasiūlymus komentavo įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu.
Per praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neleista patekti 35 migrantams, įleistas vienas asmuo. Taip pat buvo sprendžiama, ką daryti su 14-os neteisėtų migrantų grupe, kuri antradienį buvo aptikta Varėnos rajone, maždaug už 300 metrų nuo sienos su Baltarusija. Keturios moterys, keturi vyrai ir šeši nepilnamečiai buvo pristatyti į Aleksandro Barausko užkardą, kur buvo pamaitinti, įsikūrė ir ilsėjosi. Pirminiais duomenimis, 12 migrantų yra Irako, du – Somalio piliečiai. Trečiadienį po pietų pranešta, kad migrantai nusprendė grįžti į Baltarusiją.
Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečiai 7692 kartus užkirto kelią neteisėtiems migrantams patekti į Lietuvą. Iš viso šiemet į Lietuvą pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
