Meniu
Prenumerata

antradienis, sausio 31 d.


ARTĖJANT VILNIAUS NATO VADOVŲ SUSITIKIMUI
Bukarešte NATO spręs, kiek atviros jos durys Ukrainai
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
NATO
Asociatyvi iliustracija.

Ukraina bus dėmesio centre antradienį–trečiadienį vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Rumunijos sostinėje Bukarešte. Sąjungininkai aptars ne tik einamąją paramą, bet ir ilgalaikes santykių su Kyjivu perspektyvas, kurios gali nulemti ir įvykius NATO viršūnių susitikime Vilniuje ateinančią vasarą.

„Viena sesija bus skirta NATO santykiui su Ukraina aptarti. Po to pratęsime tą pačią diskusiją dalyvaujant Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmitro Kulebai. Tai bus svarbiausia dalis. Tada atskira sesija su partneriais – Sakartvelas, Moldova bei Bosnija ir Hercegovina. Taip pat dar viena sesija bus skirta klausimui dėl bendradarbiavimo su Ramiojo vandenyno ir Azijos valstybėmis, Kinijos iššūkiai Aljansui“, – IQ praėjusią savaitę teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovas ambasadorius Deividas Matulionis.

Penktadienį Briuselyje NATO būstinėje spaudos konferenciją surengęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas eilinį kartą pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir teigė, kad Vladimiras Putinas pralaimi. J. Stoltenbergas taip pat teigė, kad Bukarešte Aljanso šalių užsienio reikalų ministrus paragins padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.

„Jei laimės agresorius, ilgalaikės taikos nebus. (...) Dauguma karų baigiasi derybomis. Tačiau tai, kas vyksta prie derybų stalo, priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Todėl geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo galimybes – remti Ukrainą, – kalbėjo jis. – Todėl NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime.“

NATO durys atviros. Ir mes tai parodėme ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Anot D. Matuliono, ministrai Bukarešte kalbės ne tik apie dabar Ukrainai būtiną paramą, bet ir ilgalaikius santykius: „Sudėtingiausia diskusija tikriausiai bus dėl to, kaip mes apibrėžiame savo santykius su Ukraina: kokios galimybės, kokie lūkesčiai, ko galime siekti iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.“

Ambasadoriaus teigimu, šios diskusijos rezultatai gali nulemti ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liepos 11–12 d. eigą.

„Yra du aspektai: vienas – praktinis, t. y. kokia praktinė parama galėtų būti, kaip ją sustiprinti visais lygiais, kitas – politinis: ar žengiame toliau politinio suartėjimo linkme, ar kol kas padarome tam tikrą pauzę“, – sakė jis ir pridūrė, kad, nepaisant skirtingų sąjungininkų nuomonių, tikisi, kad bus pasiektas vienoks ar kitoks bendras sutarimas ir bus judama į priekį.

NATO generaliniam sekretoriui taip pat nepavyko išvengti klausimo apie Ukrainos perspektyvas Aljanse.

„NATO durys atviros. Ir mes tai parodėme ne tik žodžiais, bet ir darbais. Pastaraisiais metais priėmėme Šiaurės Makedoniją ir Juodkalniją kaip naujas Aljanso nares. O kaip tik šiais metais priėmėme sprendimą pakviesti į Aljansą Suomiją ir Švediją bei pasirašėme Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą protokolus. Visiems šiems sprendimams Rusija labai prieštaravo. Ji bandė sustabdyti Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos stojimo procesą. Ji, žinoma, taip pat bandė sustabdyti Suomijos ir Švedijos stojimą. Parodydami, kad NATO durys yra atviros, ir parodydami, kad Rusija neturi veto teisės dėl NATO plėtros, mes parodėme, kad NATO durys yra atviros ir kad dėl narystės sprendžia NATO sąjungininkės ir narystės siekiančios šalys. Tai taip pat yra žinia Ukrainai. Pakartojome sprendimą, kurį priėmėme dar 2008 m. Bukarešte vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Ukraina taps NATO nare. Tada, žinoma, būdas padėti Ukrainai siekti narystės – bendradarbiauti su ja tiek politinės partnerystės, tiek praktinės paramos srityje. Būtent tai mes ir darome“, – optimistiškai kalbėjo J. Stoltenbergas.

Būtent Bukarešte 2008 m. įvyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame Vokietija ir Prancūzija užblokavo Ukrainos ir Sakartvelo narystę Aljanse, o tai, dalies analitikų teigimu, paskatino V. Putiną iš pradžių įsiveržti į Gruziją, o vėliau – į Ukrainą.

Įdomi detalė, būtent Bukarešte 2008 m. įvyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame Vokietija ir Prancūzija užblokavo Ukrainos ir Sakartvelo narystę Aljanse, o tai, dalies analitikų teigimu, paskatino V. Putiną iš pradžių įsiveržti į Gruziją, o vėliau – į Ukrainą.

Antradienio–trečiadienio Bukarešto susitikimo metu taip pat turėtų būti priimtas bendras NATO užsienio reikalų ministrų pareiškimas bei dar keli dokumentai, raportai dėl Kinijos, Vakarų Balkanų. Kalbėdamas apie Kiniją, NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad „karas Ukrainoje parodė, kad esame pavojingai priklausomi nuo Rusijos dujų. Taigi turime įvertinti savo priklausomybę nuo kitų autoritarinių režimų, ypač nuo Kinijos“.

2022 11 28 07:03
Spausdinti