ScanpixKol į Briuselį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai eilinį kartą diskutuoja, vis daugėja kritikos tiek JAV prezidento Joe Bideno administracijai, tiek visam Aljansui dėl „stručio, paslėpusio galvą po asfaltu“, strategijos Ukrainos kare.
Karinius reikalus puikiai išmanantis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas atsargoje Benas Hodgesas – vienas jų. Nuotolinėje diskusijoje „Demoniškas Putino mūšis prieš Ukrainą“, kurią trečiadienį surengė JAV ir Ukrainos verslo taryba, jis teigė, kad NATO nesinaudoja savo pranašumu ir bijo savo šešėlio, o privalo ne tik tiekti lengvą ginkluotę, bet ir užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
Pasak B. Hodgeso, dabar Ukraina ir Vakarai yra lemiamoje mūšio stadijoje ir sprendžiama, ar per kelias ateinančias savaites pavyks sulaužyti Rusijos agresijai stuburą. Jei to nepavyks padaryti, tuomet konfliktas truks ne tik šiuos, bet ir dar kitus metus.
„Būtent dabar mes turime galimybę“, – teigė buvęs kariškis, dabar įtakingo Europos politikos analizės centro (CEPA) Pershingo strateginių studijų vadovas.
Mano žinia JAV administracijai ir sąjungininkams – turime kalbėti apie pergalę, o ne ukrainiečių galimybę toliau kovoti. Tam turime kelias savaites ir tai yra reali galimybė.
Mat dabar Rusija laižosi žaizdas po pralaimėjimo prie Kyjivo, tačiau, „galbūt rusai – blogis, bet jie nėra kvaili“ ir turi daug pajėgų. Anot B. Hodgeso, jei jie turės galimybę per ateinančias tris savaites persigrupuoti, pasipildyti pajėgas, tada bus pajėgūs vėl pradėti didelį puolimą.
„Mano žinia JAV administracijai ir sąjungininkams – turime kalbėti apie pergalę, o ne ukrainiečių galimybę toliau kovoti. Tam turime kelias savaites ir tai yra reali galimybė. Pergalė – tai visiškas Rusijos išstūmimas už ribų, kurios buvo iki 2014 m. vasario“, – kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.
Anot jo, ukrainiečiams būtina suteikti ginkluotę, kuri galėtų sunaikinti Rusijos gebėjimus atakuoti jų miestus, t. y. ilgo nuotolio artileriją ir raketas, priešlaivines priemones, kurių yra buvusių Varšuvos pakto, dabar NATO šalių sandėliuose.
„Kiekvieną dieną raketos turi būti leidžiamos į Berdianską, Sevastopolį, kad Rusijos laivynas negalėtų teikti paramos pajėgoms sausumoje“, – kalbėjo B. Hodgesas.
Jis prognozuoja, kad rusų kariškiai yra spaudžiami pasiekti bent kokią pergalę iki Rusijoje sudievintos gegužės 9-osios, kai švenčiama Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Todėl B. Hodgesas dar kartą pakartojo, kad būtent dabar, kai rusai persigrupuoja, reikia smogti ir neleisti jiems atsigauti – reikia smūgiuoti į naftos saugyklas, ginklų sandėlius, geležinkelio transporto mazgus.
CEPA ekspertas taip pat pabrėžė, kad, be šių priemonių, yra ir kitų būdų spausti Rusiją – pradėti horizontalų puolimą, nes Maskva perkelia pajėgas link Ukrainos iš Kaliningrado ir okupuotos Pietų Osetijos, t. y. pradėti vykdyti dideles pratybas šalia šių teritorijų – „sukurti jiems papildomas problemas“.
„Taip pat manyčiau, kad NATO laikas galvoti apie navigacijos laisvės užtikrinimo operaciją Juodojoje jūroje“, – pridūrė jis.
Be to, B. Hodgesas sukritikavo Vakarų atsaką į Rusijos surengtas žudynes Kijevo priemiesčiuose. „Kai aš tai pamačiau, nežinau, ką dar turi rusai padaryti, kad mano vyriausybė ir likusios NATO šalys įsitrauktų ir užkirstų tam kelią“, – kalbėjo jis ir palygino įvykius Bučoje ir kitur aplink Kijevą su Srebrenicos žudynėmis Bosnijoje.
Mažiausiai, ko nori Rusija, kad karas eskaluotųsi ir įvyktų karas su NATO. Bet jie mato mus, išsigandusius savo šešėlio.
Generolas leitenantas atsargoje pabrėžė, kad Vakarai patys save uždarė į baimių dėžutę – „jei mes tai padarysime, rusai padarys tą ir aną ir karas eskaluosis“.
„Ne, taip nebus. Mažiausiai, ko nori Rusija, kad karas eskaluotųsi ir įvyktų karas su NATO. Bet jie mato mus, išsigandusius savo šešėlio, bei mūsų nenorą pasinaudoti galiomis, kurias mes turime“, – kalbėjo B. Hodgesas ir pridūrė, nors Rusija turi branduolinį ginklą ir Vladimiras Putinas gali jį panaudoti, jo aplinka galvoja apie gyvenimą po V. Putino ir nesiruošia pradėti branduolinio karo.
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas mano, kad NATO turi patenkinti Ukrainos prašymą ir uždaryti dangų virš jos teritorijos.
„Manyčiau, kad mums reikia imtis griežtų priemonių – pranešti Kremliui, kad po 48 valandų mes pradėsime nepertraukiamą 7/24 Rusijos laivų ir sistemų naikinimą Ukrainoje, bet duodame 48 valandas pasitraukti“, – sakė B. Hodgesas.
Atsargos kariškio teigimu, esant tokiam scenarijui NATO turės netekčių, bet jei operacijai vadovautų JAV karinės oro pajėgos, Rusijos pajėgos būtų sutriuškintos danguje – „perlaužtume Rusijos pajėgoms stuburą“.
„Žmonės Vašingtone dabar tikriausiai griebiasi už širdies, nes kažkas, kaip aš, dabar tai siūlo. Bet aš nesuprantu, kodėl mes taip nenorime panaudoti savo turimo didžiulio pranašumo, o leidžiame priešininkui, kuris tokių pranašumų neturi, išskyrus branduolinę grėsmę, nuspręsti, ką mes darome ir ko nedarome“, – sakė B. Hodgesas ir pridūrė, kad jis ne vienintelis taip mano – vis daugiau Vašingtone ir JAV Kongrese kelia klausimus dėl JAV ir Vakarų neveiklumo.
Ketvirtadienį tęsiasi dviejų dienų NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio pagrindinė tema – pagalba Kyjivui. Į susitikimą atvykęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar kartą paragino NATO šalis parūpinti kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės – ir ne tik lengvosios. Apie galimybę uždaryti dangų virš Ukrainos net neužsimenama, nes Vašingtono stumiama NATO griežtai atmetė tokį variantą.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume siųsti NATO karių į Ukrainą. Neturėtume siųsti NATO lėktuvų į Ukrainos oro erdvę. Taip yra dėl to, kad mes taip pat esame atsakingi už tai, jog būtų užkirstas kelias Rusijos ir NATO karui. Tai sukels daugiau mirčių, daugiau destrukcijos ir dar daugiau pavojų“, – dar prieš NATO ministrų susitikimą pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
