ScanpixLietuva sulaukė ypatingų pagyrų iš vieno įtakingiausio Čekijos, kurios vyriausybė nuo liepos 1-osios perėmė pirmininkavimą ES, ekspertų centro. Prahoje įsikūręs saugumo politikos centras „Europos vertybės“ pareiškė, kad Lietuva – ES sankcijų politikos forpostas.
Naujausiame čekų ekspertų pranešime teigiama, kad „Lietuva rodo nepaprastą atsparumą įgyvendindama ES sankcijas“. Pasak analitikų, Vilniaus pozicija riboti į ES sankcijų sąrašus papuolančių gaminių ir medžiagų tranzitą į Kaliningradą sukėlė visišką isteriją Kremliuje, tačiau jis neturi beveik jokių ekonominių poveikio svertų Lietuvai. Būtent todėl esą Maskva ėmėsi hibridinių atakų prieš Lietuvą, t. y. propagandos, karinių mokymų ir kibernetinių atakų.
„Pagrindinis jų tikslas – sėti paniką, įbauginti ir taip priversti Vilnių bei ES persvarstyti savo sprendimą. Rusija taip pat bando diskredituoti NATO, skleisdama žinią, kad „realių grėsmių atveju Aljansas nesugeba reaguoti ir suteikti reikiamą pagalbą“. Masinėmis informacinėmis ir psichologinėmis operacijomis siekiama kenkti šalies gyventojams ir opozicinėms pajėgoms“, – rašo čekų analitikai.
Saugumo politikos centro „Europos vertybės“ analizėje taip pat paminima, kad Kaliningradas yra strategiškai svarbus Rusijai, nes čia yra didžiausia Rusijos laivyno bazė ir ten taip pat dislokuotos „Iskander“ raketinės sistemos, galinčios nešti branduolinius užtaisus. Anot čekų ekspertų, puolimas prieš Ukrainą įrodė, kad Vladimiras Putinas pasirengęs priimti bet kokį neracionalų sprendimą, tačiau Lietuva yra NATO narė.
„Tokioje situacijoje būtų tikra beprotybė atidaryti antrąjį frontą prieš Aljansą, susiduriant su dideliu pasipriešinimu Ukrainos fronte. Todėl visavertis karas prieš NATO narę dabar mažai tikėtinas. Tačiau Rusija ir toliau bandys tęsti spaudimą Vilniui ir Briuseliui“, – rašoma analizėje.
Kartu teigiama, jog Vilnius laikosi ryžtingos pozicijos ir nesiruošia atverti spragų ES sankcijose, kad nuramintų diktatorių, „tačiau ES yra susitaikymo šalininkų“.
„Kompromisas šiuo klausimu reikš ES silpnumą ir nenuoseklumą. Galų gale, kaip rodo praktika, bet kokios nuolaidos tik dar labiau skatina V. Putiną didinti spaudimą“, – apibendrina čekų ekspertai.
Praėjusią savaitę pirmininkavimą ES pradėjęs Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky IQ teigė, kad, jo požiūriu, Lietuva vykdo savo įsipareigojimus dėl sankcijų ir nieko daugiau, o Europos Komisija ruošia sankcijų taikymo gairių patikslinimus.
Beje, nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo ES sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą draudžiama gabenti ir rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus. Ribojimai cementui, alkoholiui ir kitoms prekėms numatyti balandžio 8-ąją priimtame sankcijų pakete, ES į ribojamų priemonių sąrašus įtraukė dalį šiuo metu tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliais vežamų prekių, joms numatė skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Birželio 17-ąją įsigaliojus draudimui per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Praėjusią savaitę taip pat pasirodė informacija, kad esą Komisija pateiks savo patikslinimus dėl Kaliningrado tranzito tik rudenį kartu su septintuoju ES sankcijų Rusijai paketo pasiūlymu. Beje, dėl sankcijų Rusijai išaiškinimo į Europos Komisiją kreipėsi ir Bulgarija, kuri po diplomatinio konflikto su Maskva užšaldė piniginius pervedimus jos diplomatinei atstovybei.
Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 d. – rusišką naftą ir jos produktus.
