FotobankasKonservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija ketvirtadienį ketina pradėti dėlioti valdančiosios koalicijos programą.
Kandidatė į premjerės pareigas Ingrida Šimonytė teigė ketvirtadienį laukianti Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų oficialių siūlymų būsimai sutarčiai. „Gavau patikinimą, kad rytoj (ketvirtadienį – BNS) ryte iš abiejų kolegių gausiu tai, kas yra oficialus dokumentas. Mes pateiksime tai, ką šiandien patvirtino Tėvynės sąjungos prezidiumas. Visi, įvertinę vieni kitų pasiūlymus, galėsime žiūrėti, ar tame bendrame vaizde yra tokių pozicijų, dėl kurių reikia specifiškai derėtis, ar jos tiesiog gali būti įtrauktos į koalicijos sutartį, nes nekelia didesnių ginčų, ar galima rasti formuluotę, kuri nekeltų didesnių ginčų“, – trečiadienį po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Konservatorių prezidiumas patvirtino du derybininkus dėl koalicijos sudarymo – partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį ir I. Šimonytę. G. Landsbergis juokavo, kad ši centro-dešinės koalicija bus sudaryta nuotoliniu būdu – su partneriais bendraujant telefonu ar konferenciniu ryšiu.
„Pusiau juokais, bet ganėtinai rimtai sakome, kad tai gali būti pirmoji „Zoom'inė“ koalicija, kuri bus sudaryta didele dalimi gal ir nuotoliniu būdu. Sekmadienį mes tai išbandėme, nes Viktorija negalėjo dalyvauti“, – sakė TS-LKD vadovas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo sekmadienio yra saviizoliacijoje dėl turėtų kontaktų su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis. Liberalų sąjūdis anksčiau patvirtino aštuonias sritis, kurias nori įtraukti į koalicijos sutartį, Laisvės partija – penkis punktus.
GPM mažinimas, partnerystė, internetinis balsavimas
Liberalų sąjūdžio V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė esminius liberalų siūlymus, kuriuos pateikė būsimiems partneriams. Anot jos, išrinktos aštuonios svarbiausios sritys, kuriose bus siekiama permainų.
„2021 metais privalome pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip ir padidinti lėšas, tenkančias vienam moksleiviui, studentui, nepriklausomai nuo ugdymo įstaigos tipo, nes šiandien per daug švietimui skiriamų lėšų nusėda kitose „eilutėse“, nepasiekdamos tų, kurie yra švietimo esmė – vaikų ir jaunuolių“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Tarp pasiūlymų – per ketverius kadencijos metus GPM sumažinti nuo 20 proc. iki 15 procentų. Kaip alternatyva galimoms netektims minimas taršos, kiti ekologiniai mokesčiai, šešėlio mažinimas, savivaldybių obligacijos, naujos darbo vietos žiedinėje ekonomikoje ir t.t. „Kalbėdami apie žmogaus teises akcentuojame būtinumą moterims suteikti daugiau galimybių derinti motinystę su karjera, priimti sprendimus dėl savo reprodukcinės sveikatos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, bus siekiama į darbotvarkę grąžinti partnerytės įstatymo projektą, „nupūsti dulkes nuo pavardžių rašymo lotyniškomis raidėmis įstatymo“, baigti pradėtą darbą dėl galimybės į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų, grįžti prie pilietybės išsaugojimo iniciatyvos.
Liberalų sąjūdis norėtų didesnio valstybės valdymo decentralizavimo ir daugiau funkcijų perduoti savivaldai – žemės, užimtumo, socialinių reikalų, kultūros paveldo ir kt. „Taip pat sieksime užtikrinti skaitmenizavimą bei e-demokratijos plėtrą, laiduojant internetinį balsavimą jau 2023 metų savivaldos rinkimuose, gyventojų įtraukimą į viešojo valdymo klausimus e-priemonėmis, viešųjų duomenų atvėrimą“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos sektoriuje bus siūloma stiprinti pirminę priežiūrą, keisti vaistų kompensavimo tvarką. „Kalbėdami apie aplinkosaugą ir energetiką privalome ne tik laikytis EK nustatyto žaliojo kurso, bet ir nusistatyti ambicingus tikslus, kurie padėtų ir tinkamai rūpintis mūsų gamta, išsaugant miškus, ir perorientuoti ekonomiką į netaršią“, – rašo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Laisvės partija ekonomikos srityje sieks nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui nuo 2021 metų, nedidinti su gyventojų pajamomis susijusių mokesčių, draugiškos aplinkos verslo plėtrai, mažinant biurokratiją ir reguliavimą, ji taip pat pabrėžia švietimo modernizavimą, atnaujinant ugdymo programas, IT įtvirtinant kaip trečią mokomąją kalbą.
Laisvės partija sieks ir koalicijos partnerių įsipareigojimo rengti referendumą dėl daugybinės pilietybės, asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis, greitų sprendimų per 100 dienų įteisinant tos pačios lyties partnerystę, psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą.
Po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro-dešinės koaliciją. Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
