ELTA-IQ„Mes patys kartais žlugdome pasitikėjimą kariuomene, kai skelbiame lozungus, kad tu privalai būti pasiruošęs mirti dėl savo valstybės. Po velnių, mes esame vakarietiško mąstymo, mes privalome gyventi dėl savo valstybės“, – per interviu IQ teigė ginkluotės ir karybos ekspertas atsargos majoras Darius Antanaitis.
– Kovo mėnesį Pilietinės visuomenės institutas paskelbė studiją, kurioje teigiama, kad 14 proc. Lietuvos visuomenės užpuolimo atveju ginklu prisidėtų prie gynybos. Vieni kritikuoja, kad tai nėra didelis procentas, bet, pavertus tai žmonėmis, skaičius nėra mažas. Ką šis skaičius reikštų Lietuvos gynybos scenarijuje?
– Tai, kad Vakarų Europa nenori kariauti arba ginklu ginti valstybę galėtų ir norėtų labai nedidelis skaičius, nulemia keli veiksniai. Pirma, tai, kad, kuo žmogus geriau gyvena, tuo jis mažiau nori pakliūti į stresinę padėtį. Antras dalykas – po Šaltojo karo pabaigos visuomenės ir kariuomenės buvo atskirtos. Kariuomenės darė savo darbus, dalyvavo užjūrio operacijose, kariavo su teroristais, kurie kėlė nedaug grėsmės namų valstybės piliečiams. Todėl kariuomenės ir jų užduotys buvo svetimos piliečiams. Ir tai lėmė, kad žmonės dabar nelabai yra linkę tai daryti. Jeigu palyginsime su blogiau gyvenančiomis valstybėmis kaip Rusija, Šiaurės Korėja, kariuomenė tose šalyse yra vienas būdų užsidirbti arba gauti patikimą atlyginimą. Tai yra viena varomųjų jėgų – liksi valstybiniame darbe, iš biudžeto gausi atlyginimą, rezultatas nėra svarbus, svarbu, kad dalyvauji procese. Normaliose išsivysčiusiose šalyse užsidirbti galima daug greičiau ir paprasčiau nei kariuomenėje ir gyvenimas yra daug paprastesnis – tu gali keisti darbovietes. Tai tokie trys pagrindiniai dalykai.
Kalbant apie skaičius, kai sakome, kad keliolika ar keliasdešimt procentų visuomenės pasiryžtų ginklu ginti savo valstybę, tai yra šiek tiek blefas. Nes bet kokia apklausa yra tik apklausa. Negražu, bet palyginkime su Rusija, kai ten žmonės gatvėse teigė, kad eitų kovoti už savo šalį. Tačiau, atėjus akimirkai, kai į sąrašą reikėjo įsirašyti savo vardą, dalis pasitraukė.
