Alfa.ltĮ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoją Dainių Gaižauską kreipėsi nepažįstami programuotojai, kurie pranešė, kad tamsiajame internete guli didelė apimtis lietuviškos informacijos ir duomenų, kuriuos panaudojus kone per vieną parą Lietuvoje būtų galima sukelti chaosą.
Pats D. Gaižauskas teigia, kad, pasak programuotojų, sunku suprasti, kodėl ši informacija buvo patalpinta ir ne tik išviešinta, tačiau ir sugrupuota taip, lyg būtų kažkam papildomai ruošiama.
Vieną iš galimų priežasčių – Rusijos ruošiama ataka
Anot D. Gaižausko, programuotojai, kurie pranešė apie šį incidentą, kaip vieną iš galimų priežasčių įvardija galimą Rusijos ruošiamą masinio puolimo kibernetinę ataką, kuri būtų nukreipta į įvairias sritis.
„Pasak programuotojų, sunku suprasti, kodėl ši informacija buvo patalpinta ir ne tik paviešinta, tačiau ir sugrupuota taip, lyg būtų kažkam papildomai ruošiama.
Kai pažvelgėme giliau, pastebėjome, kad ten įvairi informacija: ministerijų, savivaldybių, įmonių, privataus verslo, asmenų ir netgi jų vaikų informacija ten guli. Sprendimas priimtas toks, kad jeigu su ta informacija kas nors bandytų paveikti viešąją erdvę, tai būtų galima per vieną naktį, pajungus visas sistemas, pinigus pavogti, elektrą išjungti, vandenį, dujas, padaryti tokio masto chaosą“, – laidoje komentavo D. Gaižauskas.
Sušvelninti požiūrio į situaciją neįmanoma
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas pritaria D. Gaižauskui. Jis teigia, kad situacija iš tiesų yra labai rimta, tamsiajame internete patalpinta jautri informacija, neleidžianti nei kiek švelninti situacijos.
„Švelninti situacijos nelabai yra kur. Ten jautri informacija. Tiesa, dalis informacijos, ypatingai prisijungimų, būna nebeaktuali, nes būna pusės metų senumo, tačiau yra ir aktualios informacijos, kur atitinkamai ją panaudojus prie informacinės sistemos galima pasiekti kažkokį neigiamą efektą“, – kalbėjo L. Ališauskas.
Paklausus, ar NKSC trūksta personalo, padedančio prižiūrėti kibernetinę erdvę, direktorius į klausimą atsako vangiai.
„Hipotetiškai, jeigu šiandien Lietuvoje užtaisytume visas saugumo spragas, po mėnesio jų būtų daugiau, nes taip yra sukurtos technologijos. Tačiau aktualus taškas yra tai, kad tiek mūsų partneriai, kurie dirba kibernetinės erdvės apsaugoje, tikrai stropiai ir intensyviai dirba, bet ar tai yra absoliučiai išsemiamas klodas – tikrai ne.
Šiandien centro pagrindinis ir prioritetinis klientas yra kritinė infrastruktūra ir valstybiniai informaciniai ištekliai. Jeigu uždavinys būtų ginti visą Lietuvą, neišskiriant atskirų organizacijų, tuomet taip, trūksta mums personalo“, – pripažino L. Ališauskas.
Kibernetinėje erdvėje esame visiškai nuogi
Pasak D. Gaižausko, kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį kibernetinis saugumas tampa vienu iš labiausiai pažeidžiamiausių valstybės vietų. Prakalbus apie vis labaiu tobulėjantį dirbtinį intelektą, Seimo narys teigia, kad visas pasaulis ir Europos Sąjunga pripažįsta, kad kibernetinis (ne)saugumas yra Achilo kulnas ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių.
„Mes kalbame apie tamsųjį internetą, kuriame visa informacija tiesiog sugrupuota valstybėmis. Mes esame visiškai nuogi kibernetinėje erdvėje. Jeigu prasidėtų karas, visi pripažįsta, kad kiltų, tikriausiai, kibernetinis karas pradžioje. Toks karas irgi turėtų būti pripažįstamas kaip NATO valstybių užpuolimas“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
JWPLAYER_MAIN:2427
