Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad kitų metų biudžetas turi būti socialiai orientuotas bei užtikrinti šalies saugumą. Anot jos, tai yra vienas rudens politinio sezono prioritetų.
„Šį kartą mums reikia ir socialiai orientuoto, ir saugumą užtikrinantį biudžetą turėti, ir čia ieškosiu ir aš sutarimo su įvairiomis frakcijomis, ir įtikinėsiu, kad toks biudžetas yra svarbus ir Lietuva negali leisti negalėti kitų metų pradžioje ar sulaikyti pensijas, ar atlyginimus, ar užtikrinti mūsų gynybinį saugumą“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė. Šalies vadovė taip pat sakė sieksianti, kad būtų grąžinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. „Jau ir dabar Vyriausybė kalba apie pensijų, atlyginimų didinimą, ir čia norėčiau priminti dar ir savo spaudimą Vyriausybei, kad ir toliau laikausi nuomonės, jog būtina atstatyti šildymo lengvatą žmonėms, būtent todėl, kad branginti šildymą tikrai nėra prasmės, nei tai daug atneša į biudžetą, o visgi yra kainos kėlimas, kuris augant ekonomikai neturi jokios nei politinės, nei ekonominės prasmės“, – tikino ji. Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė nuo spalio bazinę pensiją padidinti 10 eurų – teigiama, kad vidutinė pensija padidės apie 13,5 euro, o nuo kitų metų sausio dėl indeksavimo ji turėtų padidėti dar beveik 30 eurtų iki 330 eurų. Premjeras Saulius Skvernelis jau yra pažadėjęs iki spalio grąžinti lengvatinį 9 proc. tarifą šildymui, o nuo Naujųjų metų Vyriausybė siūlys jį padidinti iki 15 proc. Nuo birželio lengvata yra panaikinta ir šiuo metu tarifas yra 21 proc. Kitąmet ketinama 149 mln. eurų didinti krašto apsaugos finansavimą, jį didinant iki daugiau nei 2 proc. BVP.
Rado kompromisą Penktadienį po susitikimo su Seimo valdyba šalies vadovė pabrėžė, kad šį kartą pavyko lėšų rasti abiem sritims jų nesupriešinus ir tai įvardijo Lietuvos pasiekimu. „Šis biudžetas yra ypač svarbus, pirmiausia todėl, kad jis labai ryškiai išreikštai socialiai orientuotas. Arti 4 mlrd. eurų skiriama socialinėms reikmėms ir beveik 500 milijonų daugiau socialinei atskirčiai“, – per spaudos konferenciją Seime po susitikimo valdyboje sakė D.Grybauskaitė. „Džiaugiuosi, kad šis biudžetas atspindi ir kitą mūsų didžiulį prioritetą – valstybės saugumą, ne tik socialinį, bet ir karinį. Tai istorinis biudžetas ta prasme, kad pirmą kartą 2018 metais Lietuva pasieks 2 proc. savo išlaidų gynybai, ir tai turbūt ne riba“, – kalbėjo šalies vadovė. Ji pabrėžė, kad tokiu sprendimu „Lietuva sugeba suderinti interesus nesupriešinant socialinių išlaidų su karinėmis, ir šis biudžetas būtent tai ir atspindės“. Taip pat šalies vadovė sakė esanti pasirengusi „atvirai ir nuoširdžiai bendradarbiauti tiek su Vyriausybe, tiek su Seimu“. Anot jos, esamoje situacijoje „bendradarbiavimo atmosfera tarp institucijų labai svarbi, žinant, kad yra labai daug norinčių, tiek išorėje, tiek viduje, kad valstybėje valdžios konfliktuotų, būtų užimtos smulkmeniškais reikalais ir negalėtų vykdyti svarbių strateginių dalykų, būtinų valstybei“. Kalbėdama apie situaciją valdančiojoje koalicijoje, kai socialdemokratai sprendžia klausimą dėl likimo koalicijoje, ji linkėjo „daugumai, kokia ji bebūtų, gebėti priimti reikiamus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys politiniai debatai dėl frakcijų ir daugumos“. „Nepriklausomai nuo to, kas vysta ir kokios grėsmės aplink, Lietuva šiandien kaip niekada tvirta, finansiškai stipri ir savimi pasitikinti valstybė, kuri kaip niekada turi daug draugų, kurie darbais įrodo, kad Lietuva – ne viena“, – reziumavo šalies vadovė. Prezidentė D.Grybauskaitė penktadienį parlamente su Seimo valdyba aptarė sekmadienį prasidedančios rudens sesijos darbus. Šalies vadovė su Seimo vadovybe aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Svarbiausias rudens sesijos klausimas tradiciškai yra valstybės biudžeto tvirtinimas, Vyriausybė kartu su juo siūlo svarstyti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, kovos su korupcija griežtinimo, švietimos sistemos pertvarkos klausimus. Įregistruotame sesijos darbų programos projekte įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų be lydimųjų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, prezidentė D.Grybauskaitė – 7, Seimo nariai (frakcijos) – beveik 250 įstatymų projektų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.