BNS fotoNATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pranešus, kad jis jau turi naują darbą, Briuselyje netyla spekuliacijos, kas užims jo vietą. Anksčiau tarp kandidatų į šį postą įvardytos Dalios Grybauskaitės pavardė jau nebeminima.
Liepos mėnesį įtakingiausias „Briuselio burbule“ leidinys Politico.eu tarp kandidatų pakeisti kadenciją baigiantį J. Stoltenbergą įvardino buvusią Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę. Anot tuomet leidinio kalbintų diplomatų, svarstyta, kad pirmą kartą istorijoje NATO turėtų vadovauti moteris. Taip pat teigta, kad tai turėtų būti Rytų Europos atstovė, nes tai būtų aiškus signalas Maskvai. Tarp kandidačių į NATO generalinius sekretorius Politico.eu minėjo buvusias prezidentes Kolindą Grabar-Kitarović iš Kroatijos ir D. Grybauskaitę bei tuometinę Estijos vadovę Kersti Kaljulaid. Pasak leidinio, kroatė turi privalumą, nes 2011–2014 m. buvo NATO generalinio sekretoriaus padėjėja viešosios diplomatijos klausimais. Ji taip pat buvo ambasadore JAV, todėl gali sulaukti Vašingtono palaikymo.
Politico.eu minėjo ir kitus galimus kandidatus: buvusią Didžiosios Britanijos premjerę Theresą May, buvusią ES diplomatijos vadovę Federicą Mogherinį, buvusį Italijos vyriausybės vadovą Enrico Lettą, Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte ir Belgijos diplomatijos vadovę Sophie Wilmes.
Dabar spekuliacijose dėl galimo NATO vadovo neminima nei D. Grybauskaitė, nei K. Grabar-Kitarović ar K. Kaljulaid.
Penktadienį gerus šaltinius NATO turinti naujienų agentūra DPA savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad naujieji kandidatai į NATO generalinius sekretorius, dėl kurių tariasi 30 Aljanso narių, yra: Th. May, M. Rutte, F. Mogherini, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis.
Įtakingas britų leidinys „The Times“ šeštadienį pranešė, kad pagrindinis kandidatas pakeisti J. Stoltenbergą gali būti Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as: „Diplomatiniai šaltiniai teigė, kad šalys narės iškėlė galimybę, jog šiemet atsilaisvinantį postą užimtų B. Wallace’as, buvęs karys.“
Pirmadienį Briuselio leidinys „EUobserver“ įvardino, kaip galimus kandidatus, Th. May, M. Rutte, K. Kallas ir F. Mogherini.
„Tų pavardžių visokių atsiranda, gal kuris iš jų taps, o gal ir ne. Tai daugiau spaudos intriga, realiai dar niekas neprasidėjo. Tikrai, patikėkite“, – IQ skeptiškai žiniasklaidos spekuliacijas komentavo Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovas ambasadorius Deividas Matulionis.
Pasak jo, kol kas formalių svarstymų tarp NATO narių nevyksta, o visa generalinio sekretoriaus skyrimo procedūra yra tokia:
„Šalis turi pateikti kandidatą. Tai yra politinis procesas ir tokiu atveju, pavasarį turėtų prasidėti neformalios diskusijos. Jos galėtų vykti iš pradžių tarp ambasadorių, siaurame rate, taip pat tarp užsienio reikalų ministrų, valstybių vadovų, tam kad daugiau ar mažiau būtų iškristalizuoti keli kandidatai, kurie turės didesnes ar mažesnes galimybes. Įsivaizduoju, kad NATO viršūnių susitikime Madride ir turėtų būti išrinktas generalinis sekretorius.“
NATO vadovų susitikimas Ispanijos sostinėje planuojamas birželio 29-30 d.
Praėjusią savaitę pranešta, kad nuo 2014 m. NATO vadovaujantis J. Stoltenbergas paskirtas naujuoju Norvegijos centrinio banko vadovu. 62 metų buvęs premjeras ir finansų ministras konkurse dėl šio darbo gimtojoje Norvegijoje įveikė centrinio banko valdytojo pavaduotoją Idą Wolden Bache. Norvegijos finansų ministerija penktadienį pranešė, kad jis vadovauti centriniam bankui pradės „maždaug gruodžio 1-ąją“. Tai užbaigė kalbas, kad kai kurios Aljanso valstybės siekia, jog J. Stoltenbergas liktų NATO generalinio sekretoriaus poste.
