BNS FotoRusijai užpuolus Ukrainą ir grasinant branduoliniu karu Vakarams, o NATO trypčiojant vietoje, atrodo, kad Aljansui, galbūt, reikėtų stiprų stuburą turinčio ir griežtai kalbančio vadovo, tokio kaip kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė. Tačiau, regis, NATO šalys renkasi saugesnį variantą – metams pratęsti jau ne vieną krizę išgyvenusio dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kadenciją.
Apie tai, kas galėtų pakeisti oficialiai rugsėjį antrąją kadenciją baigiantį J. Stoltenbergą, pradėta kalbėti dar pernai vasarą. Liepos mėnesį įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu pranešė, kad tarp pagrindinių kandidatų į naujus NATO vadovus, be kitų kandidatų, minima D. Grybauskaitė.
„Jau nekalbant apie tai, kad, jei prezidentė D. Grybauskaitė užimtų tokią poziciją, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai ir visos institucijos Lietuvoje yra suinteresuotos ir turi dėti pastangas, kad toks pasiūlymas ir būtų realizuotas“, – šį pranešimą „Žinių radijui“ tuomet komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis.
Vis dėlto šių metų pradžioje tarp pasaulinės spaudos vardytų kandidatų į NATO vadovus D. Grybauskaitės neliko. Minėtos įvairios pavardės nuo buvusios Didžiosios Britanijos premjerės iki buvusių Estijos ar Kroatijos prezidenčių.
Galiausiai aiškėja, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje NATO šalys nenori keisti „arklio viduryje brastos“, t. y. siekia, kad J. Stoltenbergas liktų Aljanso generalinio sekretoriaus poste bent dar metus. Apie tai trečiadienį remdamasis diplomatiniais šaltiniais pranešė įtakingiausias leidinys Briuselio burbule Politico.eu.
Teigiama, kad po ketvirtadienio specialiojo NATO vadovų susitikimo bus paskelbta, kad J. Stoltenbergas lieka Aljanso generaliniu sekretoriumi dar metams.
Pats J. Stoltenbergas, kuris jau paskirtas naujuoju Norvegijos centrinio banko vadovu, trečiadienį į klausimą apie tai atsakė kukliai diplomatiškai: „Tai turi nuspręsti 30 sąjungininkų. Mano dėmesys sutelktas į pasirengimą rytojaus aukščiausio lygio susitikimui, vykstančiam esant rimčiausiai saugumo situacijai per pastaruosius dešimtmečius. Į tai sutelkiu dėmesį, o dėl kitų dalykų palieku spręsti sąjungininkams.“
Vis dėlto teigiama, kad po ketvirtadienio specialiojo NATO vadovų susitikimo turėtų būti paskelbta, kad J. Stoltenbergas lieka Aljanso generaliniu sekretoriumi dar metams.
„Aš labai sveikinčiau tokį sprendimą, – ketvirtadienį žurnalistams teigė į specialųjį NATO vadovų susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda. – Pažįstu Jensą jau pakankamai ilgą laiką, nuo savo kadencijos pradžios, ir žinau, kad jis yra žmogus tikrai atsidavęs mūsų regiono saugumai, labai gerai suprantantis mūsų situaciją, kai reikėdavo, ir pats atvykdavo pademonstruoti savo pagalbą ir paramą Lietuvai. Tai būtų labai tinkamas sprendimas ir pasirinkimas – mes visapusiškai jį sveikintume.“
Beje, į D. Grybauskaitės kandidatūrą vadovauti NATO ir anksčiau žiūrėta skeptiškai dėl gan kategoriškos pozicijos, o jos pastarieji pareiškimai dėl reakcijos į Rusijos agresiją taip pat tikriausiai nepridėjo taškų NATO generalinio sekretoriaus „rinkimų kampanijoje“.
„Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai, jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. Tai mato ir putinas. (...) Jei nesustabdysime putino Ukrainoje, kariauti teks vis vien, bet jau mūsų šalyse. Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“. Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome?“ – kovo pradžioje NATO ir Vakarų poziciją apibendrino D. Grybauskaitė savo paskyroje feisbuke.
