BNS/Sweden2023.euEnergetikos ministro Dainiaus Kreivio planai išsireikalauti iš Švedijos elektros gamintojų dalies viršpelnių ir sušvelninti išaugusių elektros kainų poveikį susidūrė su rimtu Stokholmo argumentu. Tarpininkauti kviečiama Europos Komisija.
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje ES šalių energetikos ministrai pasiekė susitarimą dėl priemonių mažinti elektros kainas. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą numatyta mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis. Kitas pasiūlymas – įvesti solidarumo mokestį dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriui, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Taip pat sutarta perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų. Tai yra nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. Visa tai, pasak Komisijos, atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės panaudotų sumažindamos vartotojams energijos sąskaitas, padėdamos pažeidžiamiausiems ūkiams ir verslui.
Tačiau Lietuvai, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, tai buvo maža paguoda. Todėl buvo įtrauktas išskirtinai Lietuvai skirtas skyrius, kad viršpelniai eis ne tik elektros gamintojų šaliai, bet ir valstybei elektros energijos pirkėjai.
„Šiuo metu mes turime Taryboje aiškų reglamentą, kuriame yra skirsnis išimtinai Lietuvai. Šis skirsnis sako, kad tos šalys, kurios eksportuoja į Lietuvą elektrą, turi privalomai dalytis viršpelniu. Manau, kad šis žingsnis yra reikšmingas žingsnis į priekį“, – tuomet džiaugėsi energetikos ministras D. Kreivys ir teigė, kad iki gruodžio 1 d. turi būti „privalomai“ padaryti susitarimai su Švedija, o Europos Komisija tuos susitarimus esą „prižiūrės ir pagelbės“.
Vyriausybės aiškinimu, Švedija nėra „pagrindinė eksportuojanti valstybė narė“ pagal Tarybos reglamentą ir mes neturime pareigos sudaryti susitarimą.
Tačiau lapkričio pabaigoje ministras teigė, kad derybos net neprasidėjo, o didžiausia kliūtis susitarti buvo naujos Švedijos vyriausybės formavimo procesas. Nauja dešinioji Švedijos vyriausybė buvo patvirtinta spalio viduryje, maždaug po mėnesio praėjus parlamento rinkimams.
Dar įdomiau, kad jau gruodžio mėnesį Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pasikalbėjo su naujuoju Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu dėl derybų, tačiau pastarojo reakcija nustebino, nes šis „nieko apie tai nežinojo“.
IQ šią savaitę gavo Švedijos klimato ir pramonės ministerijos, kuriai vadovauja energetikos, verslo ir pramonės ministrė bei vicepremjerė Ebba Busch, atsakymus dėl galimų derybų su Lietuva. Ministerija patvirtino, kad „Lietuva yra pareiškusi, jog tikisi sudaryti susitarimą su Švedija dėl perteklinio pelno, gauto nustačius viršutinę rinkos pajamų ribą, pasidalijimo“. Tačiau čia pat pateiktas Stokholmo atsakas tokioms Lietuvos viltims.
„Vyriausybės aiškinimu, Švedija nėra „pagrindinė eksportuojanti valstybė narė“ pagal Tarybos reglamentą ir mes neturime pareigos sudaryti susitarimą“, – trumpai ir griežtai nukirto Švedijos ministerija.
Minimame Reglamente teigiama, kad „atsižvelgiant į tai, kad dėl aplinkybių, susijusių su kai kurių valstybių narių priklausomybe nuo elektros energijos importo iš kitų šalių, ne visos valstybės narės, taikydamos rinkos pajamų viršutinę ribą, gali vienodai remti savo galutinius vartotojus, būtina, kad valstybės narės, kurių grynasis elektros energijos importas yra lygus 100 proc. arba didesnis, turėtų galimybę, laikantis solidarumo principo, pasinaudoti dalijimosi pajamų perviršiu su pagrindine eksportuojančia šalimi susitarimais“.
Lietuva importuoja elektrą ne tik iš Švedijos.
Sausio mėnesį D. Kreivys pranešė, kad Lietuvai su Švedija derantis dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją dėl tarpininkavimo derybose.
„Mano žiniomis, yra kreiptasi į Komisiją, susitarus kartu su Švedija. Čia bus prieš savaitę, ne taip seniai. Energetikos viceministras vakar lankėsi Briuselyje ir kalbėjo su pareigūnais, atsakingais už šitas derybas iš Energetikos departamento“, – tuomet „Žinių radijui“ teigė ministras.
Šiuo metu derybos dar vyksta, tad, kol jos nesibaigė, ir toliau laikomės pozicijos detaliai jų eigos bei turinio nekomentuoti.
Švedijos klimato ir pramonės ministerijos šio savaitės atsakymuose IQ teigiama, kad „Europos Komisija iki šiol procese nedalyvavo, tačiau žino, kad Švedijos ir Lietuvos požiūriai šiuo klausimu skiriasi“.
Lietuvos energetikos ministerija teigia, kad derybų eigos nekomentuos.
„Šiuo metu derybos dar vyksta, tad, kol jos nesibaigė, ir toliau laikomės pozicijos detaliai jų eigos bei turinio nekomentuoti. Galime tik patvirtinti viešai jau skelbtą informaciją, jog šalių sutarimu kreiptasi į Europos Komisiją dėl tam tikrų Reglamento nuostatų išaiškinimo“, – sakoma ministerijos atsakyme IQ.
Europos Komisijos atsakymo IQ nesulaukė.
