Rusijos premjero poste antradienį išlikęs Dmitrijus Medvedevas anksčiau vieną kadenciją ėjo prezidento pareigas, kol 2012-aisiais užleido vietą Kremliuje Vladimirui Putinui ir tapo vis mažėjančią įtaką ir autoritetą turinčiu ministrų kabineto vadovu.
Būdamas prezidentu D. Medvedevas mėgino vykdyti modernizacijos kampaniją, siekdamas ištraukti šalį iš posovietinio sąstingio, tačiau išeiti iš savo galingo globėjo šešėlio jam taip ir nepavyko.
V. Putinas vis dėlto pasirinko tęstinumą ieškodamas vyriausybės vadovo savo 4-ai prezidento kadencijai, o Rusijos žiniasklaida neseniai pranešė, kad D. Medvedevas galbūt ruošiasi pasitraukti.
„Dmitrijus Medvedevas išsilaikė“, – savo pirmame puslapyje parašė verslo dienraštis „Vedomosti“, V. Putinui iškėlus jo kandidatūrą parlamente, o dienraštis RBK pavadino jį „stabilumo premjeru“.
D. Medvedevas neprisidėjo prie V. Putino mažai pastebimos priešrinkiminės kampanijos, tačiau tebelieka itin ištikimas savo globėjui.
Pirmą kartą premjeru D. Medvedevas buvo paskirtas 2012-aisiais, autoritariniam lyderiui sugrįžus į Kremlių per liūdnai pagarsėjusį „apsikeitimą postais“, tačiau būdamas vyriausybės vadovu pastaraisiais metais jis atliko palyginti menką vaidmenį.
2017-aisiais su korupcija kovojantis opozicijos politikas Aleksejus Navalnas vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ apkaltino D. Medvedevą valdant prabangią nekilnojamojo turto imperiją. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas per 27 mln. kartų ir nuvedė prie masinių protestų, surengtų opozicijos.
Šiemet premjeras oficialiai deklaravo tik 8,56 mln. rublių (113,8 tūkst. eurų) pajamas.
A. Navalnas griežtai sukritikavo dar vieną D. Medvedevo kadencijos galimybę ir socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo savo šalininkus: „Beveik viskas priklausys nuo jo – nuo mokesčių už transportą iki jūsų algos.“
„Laisvė negali būti atidėta“
D. Medvedevas gimė 1965-ųjų rugsėjo 14-ąją mokytojų šeimoje, V. Putino gimtajame mieste Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge). Jis įgijo teisininko specialybę ir vėliau penkerius metus (1990–1995) dirbo V. Putino pavaldiniu miesto merijoje.
Už visą savo politinę karjerą dabartinis premjeras dėkingas buvusiam KGB agentui.
1999-aisiais ministrų kabineto vadovu paskirtas V. Putinas persikėlė su savo protežė į Maskvą, kur D. Medvedevas netrukus tapo dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininku. Jam taip pat teko dirbti Kremliaus personalo vadovu ir pirmuoju vicepremjeru.
Vėliau jis buvo parinktas prezidento įpėdiniu, nes V. Putinas tuomet negalėjo siekti 3-os kadencijos iš eilės. 2008-aisiais V. Putino remiamas D. Medvedevas laimėjo prezidento rinkimus. Jo pirmuoju nutarimu buvo paskirti savo globėją premjeru.
D. Medvedevas teigė, jog Rusijos ekonomika atsidūrė aklavietėje, ir reikalavo skubios reformos, kad šalis judėtų į priekį.
Vienoje iš savo kalbų jis net netiesiogiai palygino save su reformatoriumi caru Aleksandru II, kuris 1861-aisiais savo istoriniu įsakymu panaikino baudžiavą ir vėliau buvo nužudytas.
„Mėginame pakeisti mūsų ekonomiką ir mūsų politinę sistemą. Iš esmės tęsiame politinį kursą, nustatytą prieš 150 metų. Laisvė negali būti atidėta kitai dienai“, – tuomet kalbėjo jis.
Tačiau kritikai pažymėjo, kad tokie žodžiai mažai ką reiškė, kadangi Rusija vis dar buvo V. Putino įtakoje, o pats D. Medvedevas paneigė, kad tarp judviejų vizijos buvo kokių nors radikalių skirtumų.
Jo vizitine kortele tapusią modernizacijos programą lydėjo vieni drąsiausių kada nors Kremliaus šeimininko sakytų pareiškimų, iš kurių vis dėlto negailestingai tyčiojosi komentatoriai ir tinklaraštininkai, nes buvo daroma mažai veiksmų.
Nors liberalūs veikėjai ir Vakarai tikėjosi, kad D. Medvedevas atsisakys valstybės kontrolės stiprėjimo ir pilietinių teisių silpnėjimo politikos, kuria pasižymėjo V. Putino ankstesnės kadencijos, jis parodė nenorintis radikaliai nukrypti nuo savo globėjo palikimo.
Modernizavimo kampanija
Priešingai nei V. Putinas, D. Medvedevas būdamas prezidentu skatino svetingos Rusijos įvaizdį ir pasisakydavo už santykių su JAV „perkrovimą“, tačiau panašu, kad jo itin griežti pareiškimai šalies viduje buvo mėginimas nebūti pralenktam V. Putino griežtų kalbų požiūriu.
Jis pasiuntė Rusijos kariuomenę į Gruzijos teritoriją per 2008-ųjų karą su Tbilisiu. Šie veiksmai laikinai sugadino santykius su Vakarais, o Rusijos prezidentas tvirtino, kad pats priėmė tokį sprendimą.
Norėdamas po savęs palikti Rusijoje kokį nors palikimą, vykdydamas savo modernizacijos programą D. Medvedevas įsakė įkurti technologijų centrą netoli Maskvos esančiame Skolkovo miestelyje.
Dažnai matytas išdidžiai laikantis savo planšetinį kompiuterį „iPad“, padovanotą jam per vizitą į Silicio slėnį, jis naudojosi socialiniais tinklais „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“, priešingai nei daug mažiau technologijas išmanantis V. Putinas.
Būdamas ambicingu politiku D. Medvedevas užsiminė, kad norėtų vėl užimti svarbiausią šalies postą.
„Niekada nesakykit niekada“, – 2012 metais sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
