Meniu
Prenumerata

antradienis, kovo 5 d.


NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMAS
D. Šlekys: formulė „Ukrainos narystė – po karo“ Maskvai leidžia jį tęsti
Agnė Piepaliūtė
Liepa Žeromskaitė
Dainius Labutis/ELTA
D. Šlekys.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Deivido Šlekio, NATO viršūnių susitikime šnekėjusių politikų kartojama formulė „Ukrainos narystė – po karo“ Maskvai perduoda žinutę, kad ir minimaliai vykstantis karas tampa formalia priežastimi, dėl ko negalima pradėti svarstymo dėl Ukrainos narystės.

Pašnekovo teigimu, tuomet ne toks svarbus tampa ir kelio link narystės palengvinimas Kyjivui. „Panašiai kaip Švedijai ir Suomijai, kur buvo mažiau žiūrima į kariuomenių pajėgumus, nes žinoma, kad yra standartai, tik žiūrima, ar politiškai tinka, ar ne, – svarstė politologas. – Ukrainai bus faktiškai pažadėtas Suomijos ir Švedijos variantas, kad kai baigsis karas, o kada jis baigsis?“

Pasak D. Šlekio, tokia formuluotė indikuoja, kad Rusija tęs karą, nors ir nebūtinai intensyvų.

„Iš Lietuvos perspektyvos mes turėtume labiau akcentuoti, kad tvirtinami gynybos planai, kas yra kažkas kokybiškai naujo, bet ir seno, ko NATO nematė kelis dešimtmečius, bet ką NATO turėjo vykstant Šaltajam karui, – IQ teigė pašnekovas. – Grįžta konkretūs gynybos planai su konkrečiais įsipareigojimais, pajėgų generavimais, kiek konkreti valstybė turės duoti karių, pajėgumų, ginkluotės ir kitų dalykų. Visa tai bus patvirtinta, o tai jau yra daug kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą ir visą NATO kontekstą.“

Kitas svarbus dalykas, anot politologo, yra gynybos biudžetas. Šiuo metu Aljanso valstybių narių vadovai jau kalba, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto yra ne lubos, o grindys, nors ir pasigirsta kalbų, kad, nepaisant to, biudžetai taip greitai neauga.

„Gal buvo mažiau diskutuotas ir rytoj kiek labiau pasijus partnerystės su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionais klausimas, – svarstė D. Šlekys. – Džiaugiamės, kad šiemet yra tiek daug atvykusių partnerių, nes tų diskusijų reikia, gal bus ir Kinijos klausimas kiek plačiau paliestas.“

Abstrakčią NATO vadovo Jenso Stoltenbergo retoriką dėl susitikimo komunikato politologas aiškino tuo, kad jis yra vis dar rengiamas. „Manęs nenustebins, jei vis dar ieškoma naujų formuluočių, žodžių, kurie dar nėra vartojami, ir būtų sakoma – čia nauja formuluotė konkrečiai dėl Ukrainos, kas rodo pastangas, bet, kol randi tą žodį, sinonimą, ginčijamasi. Dėl to generalinis sekretorius ir buvo abstraktus, nes jis nežinojo, kuris iš kelių variantų bus pasirinktas“, – aiškino D. Šlekys.

Pirmadienio vakarą Turkija gana netikėtai ir greitai pakeitė savo nuomonę dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo, nors tam priešinosi ne vieną mėnesį. D. Šlekio nuomone, derybas pakeitė pokalbis su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pažadas dėl amerikiečių naikintuvų F-16.

„Kai kurie politikai bandė sakyti, kad tai nėra susiję dalykai, bet yra jausmas, kad kažkas pasikeitė, nes dar vakar [Turkijos prezidentas] Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo aplinka, buvau renginyje, kuriame Švedija aiškiai įvardyta kaip terorizmą remianti valstybė ir kad laukia ilgas kelias dėl derybų su NATO, o po to praėjo kokios šešios valandos, ir turime kitą žinutę. Tai rodo, kad Turkijai šis klausimas yra komplikuotas ir politizuotas, prezidentas turi savo darbotvarkę, bet dar bus daug ir pačiam R. T. Erdoganui aiškinti, kodėl pas jį tokie rebusai vyksta“, – aiškino politologas.

2023 07 11 15:10
Spausdinti