Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 12 d.


NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMAS
D. Šlekys: Ukraina nebelauks už durų, o bus peržengusi tam tikrą slenkstį
Agnė Piepaliūtė
Liepa Žeromskaitė
Marius Morkevičius/ELTA
D. Šlekys.

„Jei vakar NATO viršūnių susitikimo popietė buvo liūdnesnė, atrodė, kad gali būti apsipykimų, šiandien rytas ir diena atrodo nuosaikesni, – IQ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys. – Pats Ukrainos prezidentas demonstruoja emocijų sutramdymą, ramumą, Vakarų partneriai kitaip bendrauja.“

Anot pašnekovo, šiltesnė ir pati susitikimo atmosfera – nors Ukraina ir negavo aiškaus kvietimo į Aljansą, visi supranta, kad interpretacijoms vietos likę nedaug. Tiesa, docentas neatmetė, kad pradėjus braižyti aiškius paramos ir Ukrainos kelio į Aljansą planus dar bus nemažai diskusijų ir ginčų. Tačiau tai – įprastinis procesas.

„NATO pirmiausia yra karinis aljansas, gynybos klausimai eina pirmiau, po to eina politiniai dalykai, – aiškino D. Šlekys. – Kas susiję su karine puse, tikrai suderėta nemažai, gynybos planai, susitarimai, daug dvišalių susitarimų, Baltijos valstybių ir ne tik, stiprinti bendradarbiavimą. (...) Norint įgyvendinti tuos gynybos planus, reikės padaryti korekcijas vidinėse, administracinėse grandyse. Tai nelengvas dalykas ir to nereikia nuvertinti.“

Nors NATO valstybių lyderius ir galima kritikuoti dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai, pasak D. Šlekio, niekur nėra parašyta, kad šis skaičius tapo grindimis. Tai palieka erdvės veltėdžiauti, bet vis daugiau valstybių lėšas gynybai didina. „Manau, kad jau yra progresas, kai valstybės sako, kad jos konkretų finansų išdėliojimo planą turi kelerių metų perspektyvoje, su nuolatiniu augimu, – kalbėjo pašnekovas. – Tai jau gera žinia NATO ir verslui.“ Patys amerikiečiai taip pat žadėjo paspausti lūkuriuojančias valstybes nares.

Paklaustas, kokios reikšmės iš tiesų yra naujoji NATO ir Ukrainos taryba, D. Šlekys referavo į LRT žurnalisto Vykinto Pugačiausko poziciją. „Taryba yra tam tikra prasme dvišalė ir daugiašalė. Tokio tipo tarybos nariai turi teisę kviesti tarybos puses susitikti, kalbėti, konsultuotis, – svarstė D. Šlekys. – Grubiai tariant, Ukraina, turėdama šį formatą, nebūtinai valstybių vadovų lygmeniu, gal ministrų patarėjų, bet gali sakyti – norime susitikti ir tartis dėl vieno ar kito klausimo. Ji gauna tokią privilegiją kaip visavertė narė. Galų gale, tai yra formatas, kuris leidžia Ukrainai susitikti su valstybių vadovais jau kaip tam tikra partnerė, kuri nelaukia už durų, o jau peržengusi tam tikrą slenkstį.“

Griežta JAV pozicija nesuteikti kvietimo Ukrainai įstoti į NATO docento nestebino. „Nereikia vynioti į vatą, JAV saugumo patarėjas [Jake'as Sullivanas – IQ past.] šiandien labai aiškiai pasakė, kad Ukrainos narystė NATO šiuo metu reikštų NATO karą su Rusija. Iš principo tai mato visi pagrindiniai didieji sąjungininkai.“

Nors Lietuva ir kitos Ukrainos narystės NATO šalininkės mano, kad Ukrainos narystė sustabdytų karą ir Rusija iškart atsitrauktų, kitos valstybės narės teigia, kad narystė (nesvarbu, ar automatinė, ar pažadėta po konkretaus laiko) iškart reikštų NATO ir Rusijos karą. „Tada mes išeiname į labai esminį, fundamentalų klausimą, – teigė D. Šlekys. – [Tos šalys – IQ past.] nenori kariauti. Faktas. Padėti Ukrainai nori, kariauti – ne. Žmonės Ukrainoje žūva? Taip. Bet kitų paklausus, ar tu nori savo noru eiti į karą, atsakymas yra ne. Bet nori padėti draugui, kuris kariauja.“

Ir nepaisant to, kad Ukrainai kvietimas į Aljansą taip ir nebuvo duotas, D. Šlekys šį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą laiko istoriniu: „Priėmėme Švediją, gynybos planai – dešimtmečiais nematyti.“

2023 07 12 15:22
Spausdinti