Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 18 d.


RINKIS 2024
D. Žalimas: privalu garantuoti visų asmenų lygiateisiškumą
IQ
Josvydas Elinskas/ELTA
Dainius Žalimas.

Dainius Žalimas, kandidatas į Lietuvos prezidentus, yra plačiai žinomas kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir rinkimų maratone pabrėžia galėsiąs būti teisingu ir Konstituciją gerbiančiu prezidentu. O kokia jo pozicija dėl svarbiausių žmogaus teisių?

Nevyriausybinių organizacijų ir žurnalo IQ projektas rinkis2024.lt vertina kandidatus pagal jų pažiūras ir veiklą žmogaus teisių klausimais. Čia rasite kandidatų veiklos ir programų apžvalgą, o vėliau bus pateikti ir ekspertų vertinimai. Publikuojame D. Žalimo atsakymus.

– Ar sutinkate, kad Lietuva kaip gerovės valstybė turėtų suteikti daugiau socialinių paslaugų ir pagalbos žmonėms, prižiūrintiems negalią turinčius ar sunkia liga sergančius artimuosius?

– Taip. Gerovės valstybė turi suponuoti gerovę visiems. Kartu teisingumą – daugiau empatijos ir atitinkamą paramą tiems, kurie atlieka tokią socialiai reikšmingą funkciją kaip pagalba negalią turintiems ir sunkiai sergantiems. Tuo jie padeda ir visai valstybei, kitaip ji turėtų prisiimti šią funkciją.

– Ar sutinkate, kad kiekvienam žmogui, nepaisant jo negalios, valstybė turėtų sudaryti sąlygas ir galimybes asmeninius sprendimus priimti pačiam?

– Pagal Konstituciją demokratinė valstybė turi gerbti kiekvieno žmogaus orumą. Orumas reiškia ir asmens laisvę asmeninius sprendimus priimti pačiam. Todėl galimos tik objektyvios retos išimtys asmenims, kurie negali suvokti savo veiksmų ir prisiimti atitinkamos atsakomybės.

– Ar pritariate, kad vaikai su negalia turėtų mokytis kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose įtraukties būdu?

– Taip. Pagal Konstituciją Lietuva turi būti atvira pilietinė visuomenė, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas. Tai suponuoja įtraukųjį ugdymą.

– Ar pritariate, kad mokyklose turėtų būti kalbama lytiškumo ugdymo, reprodukcinių teisių temomis įtraukiant įvairovės temas?

– Vėlgi pagal Konstituciją Lietuva yra pliuralistinė demokratija, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas ir ugdoma laisva, bet atsakingus pasirinkimus daranti asmenybė. Tai suponuoja atitinkamą švietimą tokiomis temomis.

– Ar palaikote mintį, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje turėtų būti priimami vienodomis sąlygomis?

– Taip. Pagal Konstituciją privalu garantuoti visų asmenų lygiateisiškumą. Tai suponuoja lygų pabėgėlių traktavimą priimant sprendimus dėl prieglobsčio, taip pat galimybę diferencijuoti jų statusą tik remiantis objektyviomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į individualią asmens situaciją.

– Ar sutinkate, kad Lietuva turėtų nustoti vykdyti tarptautinę teisę pažeidžiančias atstūmimo praktikas ir sukurti efektyvią sistemą, kuri užtikrintų galimybę prieglobsčio prašantiems asmenims pateikti prieglobsčio Lietuvoje prašymą?

– Taip. Pagal Konstituciją Lietuva privalo tinkamai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir ES teisės reikalavimus. Nukrypimai nuo jų turi būti pateisinti nacionalinio saugumo interesu, kurio apsaugos priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir proporcingos. Todėl atstūmimo praktika turi būti koreguojama atitinkamai.

– LR Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2021 m. prieglobsčio prašytojų sulaikymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Ar pritariate, kad Lietuva turėtų sumokėti atsiprašymo kompensacijas kiekvienam žmogui, pvz., po 1000 eurų?

– Taip. Simbolinė kompensacija būtų logiška, jei žmogus pats nepateikė ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tačiau kartu ji turėtų reikšti galimų tolesnių reikalavimų atsisakymą.

– Ar palaikote Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Seimui?

– Taip. Tačiau manau, kad jis nepakankamai įgyvendina Konstitucijos reikalavimą vienodai saugoti visas šeimas.

– Ar pritariate, kad būtina panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą (4 str. 2 d., 16 p.), pagal kurią informacija apie LGBT asmenis nepilnamečiams yra ribojama?

– Taip. Tačiau manau, kad ir dabar pagal Konstituciją tiesiogiai taikant EŽTK, kuri turi taikymo pirmenybę prieš nacionalinį įstatymą, ši nuostata negali būti taikoma.

– Ar pritariate, kad Seimas kuo greičiau ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo?

– Taip. To reikalauja mūsų Konstitucija – taikyti ne žemesnius žmogaus teisių apsaugos standartus nei nustatyti tarptautiniai, ypač europiniai. Kartu tai reiškia šalies europinį pasirinkimą ir pasitraukimą iš „rusų pasaulio“ civilizacijos žmogaus teisių aspektu.

– Ar pritariate, kad Lietuva, kuri yra sekuliari valstybė, turėtų taikyti tokius pat aukštus lobistinės ir finansinės veiklos skaidrumo reikalavimus Katalikų bažnyčiai, kokius taiko ir NVO bei verslui, taip užtikrindama atvirą ir sąžiningą veikimą bei atskaitomybę visuomenei?

– Taip. To reikalauja Konstitucijoje įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, atviros pilietinės visuomenės ir pasaulietinės valstybės principai.

2024 04 24 15:00
Spausdinti