Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


KOVA SU RŪKYMU
Dabartinės ES tabako politikos spąstai: nelegali prekyba ir alternatyvų trūkumas
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Paryžiaus
Pixabay

Rūkalų akcizų, t. y. cigarečių kainos, kėlimas neatneša norimo rezultato – sumažinti rūkalių dalį ar sukurti išvis nerūkančią visuomenę. Tokią išvadą galima daryti iš pirmadienį pristatyto nuomonių tyrimų bendrovės „Povaddo“ 13 ES šalių ir Ukrainos gyventojų apklausos.

„ES priima sprendimus neatsižvelgdama į nenorimas jų pasekmes: 63 proc. gyventojų visose mūsų tyrimo šalyse tam pritaria“, – pristatydamas tyrimą teigė „Povaddo“ prezidentas Williamas Stewartas.

60 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su nelegalaus tabako problema ar apie ją ką nors girdėję, ir tai didžiausias dalis iš visų tyrime nagrinėtų šalių. Tačiau bendrai 60 proc. apklaustųjų mano, kad tiek jų šalis, tiek ES turi problemų dėl nelegalių tabako gaminių. Tiesa, Lietuva vėl išsiskiria – net 76 proc. lietuvių mano, kad mūsų šalis turi tokių problemų.

Bendrai 74 proc. respondentų sutinka, kad uždraudus tam tikrus tabako ir nikotino turinčius gaminius jų vartojimas iš tikrųjų nesumažės ir vartotojai tiesiog ieškos šių gaminių juodojoje rinkoje. 65 proc. pritaria, kad neteisėta prekyba tabako ir nikotino turinčiais gaminiais kenkia pastangoms mažinti rūkančiųjų skaičių, ir 73 proc. sutinka, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais gali turėti rimtų neigiamų pasekmių saugumui, saugai ir visuomenės sveikatai. W. Stewartas teigė, kad ES netenka nuo 10 iki 15 mlrd. eurų per metus dėl nesumokėtų mokesčių dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais.

IQ
Tyrimų kompanijos „Povaddo“ tyrimo „Europiečių suvokimas apie nelegalią prekybą ir tabako ir nikotino turinčių gaminių apmokestinimą“ pristatymas.

„Svarbiausia, kad neteisėta prekyba tabako ir nikotino turinčiais gaminiais laikoma problema visoje Europoje, ir žmonės suvokia neigiamas šios problemos pasekmes, – apibendrino „Povaddo“ vadovas. – Visuomenė gana aiškiai nurodo, kad vyriausybės, spręsdamos, kaip reguliuoti ir apmokestinti šiuos gaminius, privalo atsižvelgti į neteisėtą prekybą, o daug žmonių mano, kad tai nėra daroma.“

Kita apklausos tema – tabako rūkymo alternatyvos, kurios, kaip teigiama, yra mažiau kenksmingos. Ir jos rezultatai taip pat neguodžiantys. Tik 45 proc. žino apie el. cigaretes, 27 proc. – apie kaitinamąjį tabaką ir 10 proc. – apie nikotino maišelius.

„Tikrai mažai žinomi šie alternatyvūs produktai, o tai svarbu dėl ES požiūrio į tabako kontrolę – kaip galima viešai diskutuoti apie tabako žalos mažinimą ir skatinti rinktis alternatyvius tabako produktus, kai tiek mažai žmonių žino apie el. cigaretes, kaitinamąjį tabaką ar nikotino maišelius“, – pabrėžė W. Stewartas.

Vis dėlto jis teigė, kad bendrai visuomenė pritaria perėjimui prie mažiau kenkiančių produktų. Kaip rodo apklausa, du trečdaliai (66 proc.) Europoje apklaustų suaugusiųjų mano, kad rūkalius galima paskatinti pereiti prie moksliškai pagrįstų alternatyvių rūkalų apmokestinant šiuos gaminius mažesniais mokesčiais nei cigaretes, tačiau pakankamai dideliais, kad jie neskatintų rūkyti jaunimo ar nerūkančiųjų. 69 proc. apklaustųjų mano, kad suaugusiems rūkaliams turėtų būti suteikta tiksli, moksliškai pagrįsta informacija, kad nerūkomos cigarečių alternatyvos yra mažiau rizikingos nei tolesnis rūkymas, net jei šios alternatyvos nėra nerizikingos.

„Šie apklausos rezultatai rodo, kad, kalbant apie tabako politiką, politikos formuotojai ir piliečiai, kuriuos jie valdo ir kuriems atstovauja, nesutaria, – teigė W. Stewartas. – Atrodo, kad ES politika labiau orientuota į nerealistišką tikslą – visiškai išnaikinti nikotino vartojimą, nors didžioji visuomenės dalis yra imli pragmatiškai tabako žalos mažinimo koncepcijai ir rūkančiųjų skatinimui vartoti mažiau kenksmingus nikotino turinčius gaminius.“

Šiam požiūriui aktyviai pritarė diskusijoje dalyvavęs daktaras Andersas Miltonas iš Švedijos kramtomojo tabako komisijos. Jis pabrėžė, kad ES bando uždrausti visas alternatyvas, bet palikti cigaretes, kurios yra labiausiai mirtinos.

„ES yra blogame kelyje. ES dėl to kasmet miršta 355 tūkst. žmonių ir to nebūtų, jei jie vartotų kramtomąjį tabaką kaip Švedijoje“, – kalbėjo gydytojas.

Kartais politikai galvoja, jog turėtų būti nusiteikę iš principo prieš tabako gamintojus. Bet manau, kad tai pasenusi politika, nes, prisiminus mūsų apklausą, plačioji visuomenė sutinka su alternatyviais tabako produktais.

Ekonomistas Olivier Babeau, Prancūzijos mokslų centro „L’Institut Sapiens“ vadovas, atkreipė dėmesį į blogiausią sprendimą ES, t. y. jo gimtosios šalies politiką mažinti rūkymą taikant vis didesnius akcizus: 2017 m. pakelis cigarečių Prancūzijoje kainavo 7 eurus, dabar – apie 12 eurų, o nelegalaus tabako dalis nuo 2022 m. išaugo nuo 32 iki 40 proc., rūkalių skaičius pastaraisiais metais nustojo mažėti. Kaip pabrėžė ekonomistas, nei surenkami mokesčiai, nei gelbėjamos gyvybės.

„Kartais politikai galvoja, jog turėtų būti nusiteikę iš principo prieš tabako gamintojus. Bet manau, kad tai pasenusi politika, nes, prisiminus mūsų apklausą, plačioji visuomenė sutinka su alternatyviais tabako produktais“, – apibendrino W. Stewartas.

Nepriklausoma viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Povaddo“ „Philip Morris International“ (PMI) užsakymu atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. suaugusiųjų 13 ES valstybių narių ir Ukrainoje.

2024 04 16 10:55
Spausdinti