EPEuropos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino savo poziciją dėl naujų taisyklių, kurios leis padidinti šaudmenų ir kitos amunicijos gamybą ES. Taip siekiama spartinti ginkluotės gamybą, kad iki metų pabaigos Ukrainai būtų pristatyta 1 mln. sviedinių.
„Siekiame pagreitinti amunicijos, ypač 152 mm, 155 mm sviedinių, įsigijimus ir jų gamybą Ukrainai bei užpildyti sandėlius, kurie ištuštėjo, nes šalys narės perdavė ten buvusią amuniciją Ukrainai“, – Baltijos žurnalistams ketvirtadienį teigė buvęs Estijos kariuomenės vadas, šiuo metu EP narys Riho Terrasas.
Gegužę Europos Komisijos pristatytu Šaudmenų gamybos rėmimo akto projektu siekiama padėti skubiai pristatyti šaudmenis į Ukrainą ir padėti ES valstybėms papildyti jų atsargas. Siūloma skirti 500 mln. eurų ES gamybos pajėgumams padidinti ir šaudmenų bei raketų trūkumo problemoms išspręsti.
446 EP nariai balsavo už, 67 – prieš ir 112 nedalyvavo balsavime. Visi Lietuvos atstovai EP, išskyrus Rasa Juknevičienę, kuri komandiruotėje Brazilijoje, ir Stasį Jakeliūną, kuris susilaikė, palaikė irgi.
Kaip teigia apžvalgininkai, tai yra taip pat signalas Rusijai, kad ji negali tikėtis, jog turi galimybių laimėti karą, jei jis užtruks ir dėl to Vakarai pavargs remti Ukrainą. Anksčiau Europos komisaras, atsakingas už pramonę, Thierry Bretonas paragino Europos ginklų bendroves pereiti į „karo ekonomikos režimą“.
Praėjusioje sesijoje europarlamentarai sutarė minėtą teisės aktą apsvarstyti skubos tvarka. Dabar po EP ketvirtadienio sprendimo vyks derybos su ES Taryba, siekiant sutarti dėl galutinių šaudmenų tiekimo Ukrainai sąlygų iki liepos.
Kai tapau kariuomenės vadu, mes turėjome 50 tūkst. rezervo karių, turėjome visiems šalmus, bet neperšaunamų liemenių – tik 400, o minosvaidžių sviedinių – tik 30, ne 30 tūkst., o tik 30.
Tuo pačiu metu EP nariai svarsto Europos gynybos pramonės stiprinimo, pasitelkus bendrus viešuosius pirkimus, taisykles, kurios skatina ES valstybes bendrai pirkti ginkluotę. Jis skirtas kuo greičiau užpildyti dėl karo Ukrainoje atsiradusius šių priemonių trūkumus. Pasiūlymas numato sustiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę bei skatinti bendradarbiavimą gynybos įsigijimuose, visų pirma, siekiant tikslo – bendriems pirkimams skirti 35 proc. visų išlaidų įrangai. Ši priemonė, kuriai skirta 500 mln. eurų, numato skatinti bendrus gynybos reikmenų įsigijimus, kuriose dalyvautų bent trys ES narės. Pagal ją bus finansuojama iki 20 proc. numatomos bendrų viešųjų pirkimų sutarčių vertės.
„Prasidėjus karui Europos kariuomenių vadai pasižiūrėjo į savo amunicijos sandėlius ir pamatė, kad nieko neturi – švilpauja vėjai. (...) Nelabai, ką turime duoti ukrainiečiams“, – sakė R. Terrasas ir pridūrė, kad Estija pradėjo pildyti sandėlius prieš dešimtmetį: „Kai tapau kariuomenės vadu, mes turėjome 50 tūkst. rezervo karių, turėjome visiems šalmus, bet neperšaunamų liemenių – tik 400, o minosvaidžių sviedinių – tik 30, ne 30 tūkst., o tik 30.“
Dar blogesnė situacija, pasak R. Terraso, buvo ir liko kitose Europos šalyse, nes „niekas nesitikėjo karo“. Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę, kad ginkluotės įsigijimai nėra politiškai populiarūs, nes amunicija kainuoja labai daug, bet parodyti ne visai galima, nes tai slapta.
