ScanpixVengrija rudens darbų sezoną Briuselyje pradėjo nuo netikėto smūgio ES vienybei dėl sankcijų Rusijai. Tai, kas turėjo būti formalumas, meile Kremliui (ir pinigams) įtariamo Vengrijos premjero Viktoro Orbano dėka gali virsti nauju ES skilimu.
Rugsėjo 15 d. baigiasi terminas, iki kurio ES turi atnaujinti sankcijas asmenims, įtrauktiems į ES sankcijų Rusijai sąrašus dėl karo Ukrainoje. Iki šiol sankcijų pratęsimas pusmečiui Briuselyje buvo laikomas techniniu formalumu, tuo labiau, kad agresija prieš Ukraina tęsiasi ir galvojama apie 7-ąjį sankcijų paketą Rusijai.
Vis dėlto Budapeštas čia pamatė proga vėl „pasireikšti“. Antradienį pranešta, kad Vengrija pareikalavo iš sankcijų sąrašų išbraukti tris asmenis.
„ES sankcijų sąrašai nuolat peržiūrimi, ir karts nuo karto randasi nuogąstavimų, kad tam tikrų asmenų ar subjektų įtraukimas į sankcijų sąrašą nėra pakankamai pagrįstas“, – „Twitter“ pareiškime netiesiogiai Budapešto užmačias patvirtino premjero V. Orbano atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.
Nors į autoritarizmą ir antiliberalizmą linkęs Vengrijos premjeras ne kartą kaltintas simpatijoms V. Putino režimui, šios šalies politikos žinovai teigia, kad kelis dešimtmečius politikos viršūnėje esantis V. Orbanas nieko nedaro be išskaičiavimo sau.
„Laisvės radijo“ teigimu, vengrai siekia iš ES sankcijų gniaužtų išlaisvinti tris žinomus Rusijos oligarchus, artimus Vladimirui Putinui. Tai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Viktoras Rašnikovas.
Daugiau nei 11 mlrd. eurų turtą valdantis A. Usmanovas yra kalnakasybos ir metalurgijos magnatas bei buvęs futbolo klubo „Arsenal“ akcininkas, kuriam jau smogė ES sankcijos: Vokietijos policija konfiskavo jam priklaususią didžiausią pasaulyje jachtą „Dilbar“, Prancūzija areštavo jo du 26 mln. eurų vertės sraigtasparnius, Italija – perėmė 17 mln. eurų vertės jo vilą Sardinijoje ir šarvuotą „Mercedes-Maybach“ limuziną.
Per 4,8 mlrd. eurų turto turintis P. Avenas yra vienas iš didžiausio Rusijos komercinio banko „Alfa-Bank“ savininkų. Bankui taikomos JAV sankcijos, o Šveicarija kovo mėnesį areštavo tariamai P. Avenui priklaususią prabangią vilą.
Plieno ir vario magnato V. Rašnikovo turtas vertinamas beveik 10,5 mlrd. eurų.
Pasak Politico.eu, Vengrija taip pat paprašė ES išplėsti sankcijų, taikomų humanitarinei pagalbai, išimtį.
„Mes jau žinojome, kad jie yra išdavikai“, – Politico.eu citavo vieną Briuselio diplomatą, kuris pridūrė, kad tai dar vienas žingsnis į Vengrijos izoliaciją.
Leidinio teigimu, trečiadienį vyksiančiame susitikime ES ambasadoriai ketina aptarti karą Ukrainoje ir nors sankcijų sąrašų pratęsimas oficialiai nėra įtrauktas į darbotvarkę ir esą ES pirmininkaujančios Čekijos diplomatai atkalbėjo vengrus neblokuoti iki kito karto sankcijų pratęsimą, Vengrijos reikalavimai tikrai bus „ant liežuvio“.
Tai ne pirmas kartas, kai V. Orbano vyriausybė, kuri visiškai nepadeda Ukrainai, kiša pagalius ES sankcijų Rusijai politikai. Gegužės-birželio mėnesį Vengrija blokavo šeštąjį ES sankcijų paketą Rusijai, kol neišsikovojo išimčių ir kompensacijų dėl rusiškos naftos embargo. Net ir po to, paskutinę akimirką vengrai pareikalavo iš sankcijų sąrašų išbraukti „karo popą“ – visos Rusijos patriarchą Kirilą, kurio kandidatūrą dėl paramos karui teikė Lietuva. ES diplomatams teko nusileisti.
Nors į autoritarizmą ir antiliberalizmą linkęs Vengrijos premjeras ne kartą kaltintas simpatijoms V. Putino režimui, šios šalies politikos žinovai teigia, kad kelis dešimtmečius politikos viršūnėje esantis V. Orbanas nieko nedaro be išskaičiavimo sau.
Politico.eu teigimu, naujasis Budapešto išsišokimas gali būti susijęs su Europos Komisijos trečiadienį paskelbtais planais įgyvendinti viršutinę kainų ribą – „lubas“ rusiškoms dujoms. Tokio pasiūlymo priėmimas reikalautų tik kvalifikuotos daugumos ir Vengrija jo negalėtų blokuoti. Tuo metu Vengrija neseniai sutarė su Rusijos monopolistu „Gazprom“ dėl papildomų rusiškų dujų tiekimo.
Toks Budapešto elgesys kelia baimes, kad Budapeštas nori sukurti ES sankcijų spragas tuo metu, kai Europos Komisija bando sugriežtinti jas ir net kalba apie naują sankcijų paketą. Teigiama, kad septintame ES sankcijų Rusijai pakete gali būti įtraukta rusiškos naftos viršutinė riba, kaip sutarė Didžiojo septyneto (G-7) šalys, bei priemonės prieš Rusijos branduolinę korporaciją „Rosatom“, kuri Vengrijoje stato atominę elektrinę.
