Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.

Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas. Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje. Be to, pasak darbo grupės, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos. „Mes turime labai stiprų Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, grupės siūlymas yra palikti jį savarankišką profiliuotą specializuotą arba akademiją, kaip yra įvardinta Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją mes siūlome, stiprinant menininkų rengimą, sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri galėtų veikti tinkliniu principu visoje Lietuvoje“,– spaudos konferencijoje sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) laikinasis vadovas Ramojus Reimeris. Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Eugenijus Butkus tvirtino, kad LMSU ir kuriamą bendrą menų aukštąją mokyklą tiksliausia būtų vadinti akademijomis. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso. Minėtos darbo grupės narys, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad darbo grupės siūlymus dar vertins politikai. „Čia jūs matote mūsų rekomendaciją, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip ir bus padaryta, kadangi mūsų rekomendacijos keliauja į Vyriausybę, vėliau, matyt, ir į Seimą, jos gali būti koreguojamos“,– kalbėjo D.Misiūnas.

Studijų programų skaičių numatoma sumažinti daugiau negu dvigubai.

Darbo grupės narė, „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė sakė, kad studijų programų skaičių numatoma sumažinti daugiau negu dvigubai (šiuo metu jų yra apie 1800). Ji pridūrė, kad į reformą bus investuojama. „Kalbant apie patį tinklo pertvarkos procesą, jis, be abejo, yra labai sudėtingas, kompleksiškas, trumpuoju laikotarpiu, suprantama, reikės investicijų tam, kad ilguoju laikotarpiu būtų didesnė grąža visuomenei ir valstybei. Į patį pertvarkos procesą numatoma investuoti preliminariai iki 200 mln. eurų, 150 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų portfelio. Taip pat planuojame, kad iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto reinvesticijų bus galima sukaupti apie 50 mln. eurų, kurie taip pat bus investuoti į dėstytojų, tyrėjų atlyginimus, studentų bendrabučius, studijų programų stiprinimą ir taip toliau“, – aiškino A.Paliokaitė.

S.Skvernelis mažina apsukas

Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis. Tikrai mus nėra svarbu, kas su kuo jungiasi, bet nesikeisti natūraliai nebus galima“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras po valdančiosios koalicijos frakcijų posėdžio, kuriame pristatyta siūloma aukštojo mokslo tinklo pertvarka. Pasak S.Skvernelio, universitetus konsoliduotis vers pasikeitusi finansavimo tvarka, kuomet su universitetais bus sudaromos sutartys, kokius specialistus jos rengia keleriems metams į priekį numatant atitinkamą finansavimą, kiti faktoriai. „Mes pakeičiame aukštųjų mokyklų finansavimą, darome sutartis su aukštosiomis mokyklomis, skatiname tiriamąjį mokslo darbą, keliame dėstytojų kvalifikaciją, skatiname ir optimizuojame aukštųjų mokyklų valdymą ir turtą, nustatome kartelę, kurią turi atitikti būsimas studentas, ir visi tie pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti šitiems reikalavimams, konsoliduotis“, – kalbėjo premjeras. Didžiausios parlamento LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis irgi tvirtino, kad prievarta universitetai jungiami nebus. „Kol kas apie jokį universitetų jungimą jiems prieštaraujant nekalbama. Kalbama apie nemokamą auštąjį mokslą, studijų kokybę, tai yra visi sprendimai, kurie mūsų aukštąjį mokslą padarytų konkurencingu. O pats tinklas – kitas apsisprendimo kausimas, kuris susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė R.Karbauskis. R.Karbauskis komentuodamas siūlymus pažymėjo, kad „nėra ketinimo ką nors versti, yra darbo grupės pasiūlymai, kaip galėtų atrodyti tas tinklas ir kaip jie mato optimalų tinklą“. „Jokios prievartos nebus, bus šnekama su aukštųjų mokyklų senatais ir akademine bendruomene, sprendimai bus priimti tokie, kurie bus optimalūs visais atžvilgiais. Pati finansavimo tvarka, kai šnekama apie nemokamą aukštąjį mokslą, akivaizdus studentų mažėjimas verčia ieškoti optimizavimo kelių, tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklą, jie gali paprasčiausiai bankrutuoti“, – pabrėžė R.Karbauskis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.