Svarbiausių rugsėjo 1-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Iš bankų gynybai – 56 mln. eurų
Finansų ministerija penktadienį pranešė, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos sumokėjo 56 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo. Surinktos lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti. Pagal tikėtiną scenarijų 2023 m. į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 m. – apie 230 mln. eurų, o 2025 m. – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu pernai tuo pačiu laiku.
Darbo užmokesčio atotrūkis
Valstybės duomenų agentūra praneša, kad antrą šių metų ketvirtį vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų siekė 400,3 euro. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrą ketvirtį Sostinės regione buvo 2 219,6 euro ir, palyginti su 2023 m. pirmu ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 819,3 euro ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. antrą ketvirtį sudarė 400,3 euro ir per ketvirtį sumažėjo 21,5 euro.
LOU – akcinė bendrovė
Nuo rugsėjo pasikeitė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklą valdančių Lietuvos oro uostų teisinė forma – valstybės įmonė tapo akcine bendrove. Tai paskutinė iš ministerijos kuruojamų įmonių, persitvarkiusių į akcinę bendrovę, ši forma bendrovėms padės gerinti paslaugų kokybę ir pritraukti papildomų lėšų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pertvarkius įmonę valstybė bus vienintelė jos akcininkė, o ministerija – akcijų valdytoja.
Juodosios jūros koridoriumi plaukia dar du krovininiai laivai
Ukraina penktadienį pranešė, kad dar du laivai plaukia laikinu koridoriumi, kurį Kyjivas sukūrė saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti. Į kelionę jie leidosi nepaisydami Rusijos perspėjimų, kad tokie laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais. Maskvai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria buvo siekiama užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš nuo invazijos besiginančios šalies uostų, Kyjivas praėjusį mėnesį paskelbė apie naują jūrų koridorių.
Sakartvelo prezidentei inicijuojama apkalta
Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ inicijuoja prezidentės Salomės Zurabišvili apkaltos procedūrą. Tokio sprendimo priežastis – su vyriausybe nederinta prezidentės kelionė į Europą. Išvakarėse I. Kobachidzė apkaltino S. Zurabišvili Sakartvelo konstitucijos pažeidimu. Prezidento apkaltai reikia 100 parlamento narių balsų. „Sakartvelo svajonė“ tokio balsų skaičiaus neturi. Kaip pranešama, šią savaitę paaiškėjo, kad vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.