Šiais metais veiklą pradėjęs Vilniaus politikos analizės institutas vakar pristatė savo pirmojo tyrimo rezultatus apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų požiūrį į tolesnį Europos Sąjungos vystymąsi.

Institutas bandė išsiaiškinti, kaip Baltijos šalių gyventojai vertina penkis Europos Sąjungos raidos scenarijus, kuriuos Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude'as Junckeris kvietė apmąstyti šalims narėms:

• Status quo,
• Tik ekonominė sąjunga,
• „Dviejų greičių“ Europa,
• Mažiau bendrų klausimų, tačiau efektyvesni sprendimai,
• Ženkliai glaudesnė sąjunga.

Visų trijų Baltijos šalių gyventojai labiausiai pritaria penktajam, glaudesnės sąjungos scenarijui. Lietuviai buvo nusiteikę palankiausiai: net 78 proc. pritaria arba visiškai pritaria glaudesnei sąjungai ir tik 6 proc. visiškai nesutiko su šiuo teiginiu. Palyginimui, Lenkijoje tik 19 proc. žmonių pritarė žymiai glaudesnei sąjungai. Pirmasis pagal populiarumą scenarijus kaimyninėje šalyje buvo mažiau bendrų klausimų sprendžianti, bet efektyvesnė sąjunga. „Dviejų greičių“ Europa – nepopuliariausias scenarijus Lietuvoje. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, lietuviai bijo „būti palikti“ nuošalėje greičiau besivystančių valstybių, kur, beje, „dviejų greičių“ Europos modelis yra gana populiarus. Tokia raida patrauklesnė ir Estijoje bei Latvijoje, kur šiam modeliui pritarė virš 40 proc. žmonių. Tyrime atskleista, kad pritarimas integracijai nepriklauso nuo gyvenamosios vietos ar išsilavinimo lygio. „Tai ganėtinai aiškiai paneigia mitą, kurį pumpuoja euroskeptikai, jog tai tik miestiečių ir liberalų, globalistų projektas, o lokalesnės vietovės turėtų būti prisirišusios prie lokalesnio mąstymo“,– sakė instituto ekspertas Simas Čelutka. Mažiau Europos nori ar labai nori tik mažiau nei trečdalis respondentų. Ypač tam nepritarė jaunesni lietuviai.