Po rinkimų populistinės kraštutinės dešinės partijos gali užimti mažiausiai ketvirtadalį vietų Europos Parlamente. Kokių grėsmių tai sukeltų?
„Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla“, – prieš beveik 180 metų Briuselio pagrindinėje – Didžiojoje (Gran Plasas) – aikštėje esančioje užeigoje, tikėtina, užsigerdamas garsiuoju belgišku alumi, rašė Karlas Marxas. Dabar šiek tiek toliau nuo Didžiosios aikštės esančiame ES institucijų kvartale susitikimuose prie taurės vyno netyla kalbos apie kraštutinių dešiniųjų šmėklą Europoje.
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, kurie vyks birželio 6–9 d., o po jų bus formuojama nauja Europos Komisija bei peržiūrėta ES politika, šias baimes ypač sustiprino Geerto Wilderso vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų antiislamiškos Laisvės partijos (PVV) pergalė Nyderlandų rinkimuose pernai lapkritį. PVV gavo 23,5 proc. balsų, t. y. 37 iš 150 vietų, ir tapo didžiausia partija Nyderlandų parlamento žemuosiuose rūmuose.
„G. Wildersas gali būti tik ledkalnio viršūnė“, – rašė gruodžio pradžioje įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu ir jis yra bent iš dalies teisus.