Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


RUSIJOS AGRESIJA
Dėl karo Ukrainoje NATO lyderiai renkasi į Briuselį: ko tikėtis?
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Joe Bidenas.

Ketvirtadienį Briuselyje prasideda specialusis NATO vadovų susitikimas: dėl Ukrainos rimtų Aljanso politikos pokyčių šia tema tikėtis neverta, bet Lietuva tikisi, kad dar kartą turėtų būti patvirtintas NATO siekis nuo atgrasymo pereiti prie realios gynybos rytiniame flange.

NATO šalių vadovai į Briuselyje esančią NATO būstinę pradės rinktis nuo 8 val. ryto vietos laiku (9 val. Lietuvos laiku). Dalis jų, tarp kurių JAV prezidentas Joe Bidenas, atskrido į Belgijos sostinę dar trečiadienio vakarą. Susitikimas planuojamas iki maždaug 13 val. Jo metu nuotoliniu vaizdo ryšiu į Aljanso šalių vadovus turėtų kreiptis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Klausimai – tie patys: Ukraina, rytinio flango stiprinimas, bendradarbiavimas ir pagalba šalims, kurioms yra ypač didelė rizika (šalys, kurios nėra NATO narės) ir galbūt santykių su Kinija klausimas bus vienokia ar kitokia forma paliestas“, – IQ teigė ambasadorius Deividas Matulionis, Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovas.

Gerų žinių ukrainiečiams nebus?

Vis dėlto kažkokių radikalių sprendimų neplanuojama. Šis specialusis susitikimas surengtas JAV administracijos iniciatyva, kad būtų parodyta Rusijos režimui, jog Vakarai vieningi. Kažko daugiau, pvz., sprendimo dėl Lenkijos pasiūlymo į Ukrainą pasiųsti NATO taikdarius, o tuo labiau jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona, ko seniai prašo ukrainiečiai, tikėtis neverta.

Po mėnesį trunkančio karo amunicijos paprasčiausiai pradeda trūkti ir net Ukrainą aktyviai palaikančių NATO valstybių sandėliuose, o jos gamyba negali taip greitai įsibėgėti.

Tiesa, turėtų vykti diskusijos dėl tolesnės paramos Ukrainai. Britų leidinys „The Times“ trečiadienį pranešė, kad Ukrainai pradeda trūkti amunicijos – „Vokietija ir Prancūzija nesiunčia žadėtos pagalbos“. Taip pat neoficialiai teigiama, kad po mėnesį trunkančio karo amunicijos paprasčiausiai pradeda trūkti ir net Ukrainą aktyviai palaikančių NATO valstybių sandėliuose, o jos gamyba negali taip greitai įsibėgėti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad tikisi, jog sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių. Mat tiek JAV, tiek NATO baiminasi, kad, strigus Ukrainos puolimui, Rusija gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą. Tačiau kartu J. Stoltenbergas nepareiškė, kad tokių ginklų panaudojimas gali būti ta „raudonoji linija“, ir bandė išsisukti tradiciniais pareiškimais, kad toks Maskvos žingsnis „turėtų ilgalaikių pasekmių“, „visiškai nepriimtinas“.

Svarbu Lietuvai

Lietuvai labai svarbus klausimas, ar NATO lyderiai sutars dėl politinio pareiškimo, remiančio rytinio flango gynybos stiprinimą. Vilnius, kaip ir kitos šio regiono valstybės, siekia, kad nuo atgrasymo būtų pereita prie realios gynybos.

„Pajėgos, kurios yra atgrasymo, veikia pagal vieną logiką, pajėgos, kurios skirtos gynybai, veikia pagal kitą. Todėl mums labai svarbu, kad, esant situacijai, iš karto, įvykus kažkam, tos pajėgos būtų pasiruošusios gynybai“, – paaiškino D. Matulionis.

Aljanso karinėms struktūroms jau liepta parengti atitinkamus pasiūlymus.

„Pagrindinis siekis, kad būtų peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija, nebūtina įvardyti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį ir nuo to, pirmiausia politinio pavedimo, prasideda tikslus pajėgų planavimas regione, ir aš tikiuosi tai pasiekti“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak Lietuvos atstovo NATO D. Matulionio, „ketvirtadienį galbūt bus patvirtinta bendra politinė valia sustiprinti rytinį flangą“.

Palankumas JAV sumažėjo tik vienoje NATO narėje – Lietuvoje.

J. Stoltenbergas savo ruožtu minėtoje spaudos konferencijoje teigė: „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje. Pirmasis žingsnis – keturių naujų NATO kovinių grupių dislokavimas Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.“

Kinijos klausimas

Specialųjį NATO susitikimą inicijavusios JAV administracijos dienotvarkėje – ir tradicinis Kinijos klausimas.

„Taigi matome, kad Kinija nesugebėjo pasmerkti invazijos. JT Generalinėje Asamblėjoje ji susilaikė balsuojant dėl rezoliucijos, kuria aiškiai smerkiama invazija. Taip pat matėme, kad Kinijos valdžios institucijos skleidė tuos pačius melus apie Ukrainą ir NATO bei taip tikriausiai politiškai rėmė Rusiją. Ir, žinoma, NATO ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad Kinija dabar pirmą kartą suabejojo kai kuriais svarbiausiais mūsų saugumo principais, įskaitant kiekvienos Europos valstybės teisę pasirinkti savo kelią“, – spaudos konferencijoje Briuselyje trečiadienį kalbėjo J. Stoltenbergas.

J. Bideno administracija siekia, kad Europos sąjungininkės laikytųsi bendros pozicijos atgrasyti Kiniją nuo bet kokios materialinės paramos Rusijai teikimo ar pagalbos švelninant sankcijų poveikį. Tai JAV prezidentas turėtų išdėstyti ne tik NATO šalių vadovams, bet ir po to Aljanso būstinėje Briuselyje įvyksiančiame Didžiojo septyneto (G 7) susitikime bei vėliau apsilankydamas Europos Vadovų Taryboje.

Įdomu, „Bloomberg“ trečiadienį pranešė, kad J. Bidenas gali tikėtis šilto sutikimo Europoje, nes, kaip rodo „Gallup“ atlikta apklausa, jam vadovaujant JAV, visuomenės palankumas Europoje Vašingtono atžvilgiu pakilo. Palankumas JAV sumažėjo tik vienoje NATO narėje – Lietuvoje.

2022 03 24 05:26
Spausdinti