ES TarybaŠvedija tikisi, kad iki jos pirmininkavimo ES šį pusmetį pabaigos bus sutarta dėl Europos Komisijos pasiūlyto ES atsako į ekonominę prievartą, kurią, be kita ko, Lietuvai taiko Kinija. Tačiau tą patį žadėjo prieš metus pirmininkavusi Prancūzija. Nors derybos prasidėjo, ES Tarybos bei Europos Parlamento požiūriai išsiskiria.
„Tai priklauso nuo institucijų derybų pažangos. Pirmininkaujanti Švedija mano, kad susitarimą turėtų būti įmanoma pasiekti jos pirmininkavimo laikotarpiu“, – IQ teigė Švedijos pirmininkavimo atstovė spaudai Sara Keusen.
Praėjusių metų pabaigoje tuomet pirmininkavusiai Čekijai pavyko rasti sutarimą tarp šalių narių dėl bendros ES Tarybos pozicijos derybose dėl Kovos su ekonomine prievarta priemone, kuri suteiktų įgaliojimus taikyti prekybos, investicijų ar kitus apribojimus bet kuriai ES nepriklausančiai šaliai, kuri kišasi į bendrijos ar jos valstybių narių politikos sprendimus (kaip susiklostė Lietuvos ir Kinijos santykiai). Europarlamentas taip pat sutarė dėl savo pozicijos ir lapkričio pabaigoje prasidėjo derybos tarp ES Komisijos, Tarybos ir Parlamento, vadinamieji trialogai.
Pozicijos išsiskiria dėl to, kokia institucija turėtų nustatyti, ar egzistuoja ekonominis spaudimas, kokiu mastu turėtų būti galima iškelti bylą fiziniams ar juridiniams asmenims dėl žalos atlyginimo pagal reglamentą ir kokių atsakomųjų priemonių turėtų galėti imtis ES.
„Derybos prasidėjo pirmininkavusiai Čekijos Respublikai surengus du politinius trialogų susitikimus lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o dabar techniniu lygiu rengiamasi kitam trialogui“, – teigė S. Keusen.
Ji neslėpė, kad Europarlamento ir ES Tarybos pozicijos kai kuriais klausimais išsiskiria.
„Pozicijos išsiskiria dėl to, kokia institucija turėtų nustatyti, ar egzistuoja ekonominis spaudimas, kokiu mastu turėtų būti galima iškelti bylą fiziniams ar juridiniams asmenims dėl žalos atlyginimo pagal reglamentą ir kokių atsakomųjų priemonių turėtų galėti imtis ES“, – vardijo Švedijos atstovė.
Tradiciškai Europarlamentas nori sau didesnės įtakos ir, tarkime, siūlo įtraukti, jog ir jis galėtų kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pradėtų tyrimą dėl trečiosios šalies vykdomos ekonominės prievartos. ES Taryba savo ruožtu nenori palikti sprendimo dėl atsakomųjų priemonių priėmimo tik Komisijai. Todėl siūlo, kad Komisija atlikus tyrimą turėtų pateikti Tarybai pasiūlymą priimti Kovos su ekonomine prievarta įgyvendinimo aktą.
Po 2021 m. pranešimo apie Taivano (Taivaniečių) atstovybės atidarymo planus Vilniuje Lietuva iš karto susidūrė su Kinijos spaudimu. Iš pradžių diplomatiniu, atšaukiant ambasadorių ir tą patį paliepiant padaryti Vilniui, po to imtos įvesti neskelbiamos ekonominės sankcijos – Lietuvos verslas patyrė importo ir eksporto ribojimų, dar stipresniu smūgiu tapo antrinės sankcijos, t. y. neoficialūs Pekino reikalavimai kitų šalių verslui nutraukti visus ryšius su Lietuva, jei šis nori dirbti Kinijoje.
Tuomet Vilnius sulaukė palaikymo Briuselyje, o Europos Komisija 2021 m. pabaigoje pasiūlė priimti Kovos su ekonomine prievarta priemonę, nors niekas tiesiogiai neįvardija Kinijos.
2022 m. pirmąjį pusmetį ES pirmininkavusi Prancūzija net žadėjo šią priemonę priimti iki vasaros, tačiau nepavyko – savo pozicijos dėl to nepateikė Europos Parlamentas. Galiausiai spalio mėnesį Europarlamentas suformavo savo poziciją ir patvirtino įgaliojimą pradėti derybas su ES Taryba, kuri tik lapkritį suformavo savo poziciją, nes iki tol didelė dalis valstybių narių nebuvo linkusios perleisti daugiau galių Komisijai. Net susiformavo atskira 11 valstybių grupė (Austrija, Kroatija, Suomija, Vokietija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Švedija), kuri siekė, kad šalys narės turėtų didesnę įtaką priimant sprendimus dėl Kovos su ekonomine prievarta priemonės taikymo.
Kita vertus, sausį po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala Davose Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją. Lietuvos pramonininkai irgi teigė pastebintys tokius pokyčius.
Tai precedentas, kurio išsprendimas pasitarnaus panašioms byloms ateityje.
Praėjusių metų gruodį Europos Komisija taip pat kreipėsi į PPO sudaryti dvi arbitrų kolegijas bendrijos ginčuose su Kinija – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos. Praėjusią savaitę PPO Ginčų sprendimo tarybos posėdyje pritarta ES prašymui įsteigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir visai ES.
„Tai domina visą pasaulį, domina ne vien Lietuvos atvejis, o bendrai – kaip tokios situacijos spręstinos, kada vienos valstybės kitų atžvilgiu bando vykdyti ekonominę prievartą. Tai precedentas, kurio išsprendimas pasitarnaus panašioms byloms ateityje“, – IQ teigė europarlamentaras Liudas Mažylis, kuris yra ir jo Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto, atsakingo už minėtas derybas trialoguose, narys.
Komisija teigia, kad pagal Kinijos muitinės statistiką Lietuvos eksportas į Kiniją 2022 m. sausį–spalį, palyginti su 2021 m. tuo pat laiku, sumažėjo 80 proc.
