Graikijos ir Makedonijos ginčas dėl pastarosios pavadinimo gali būti išspręstas dėl pragmatiškų priežasčių. Nepatenkinti Atėnai trukdo savo kaimynei prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos, tačiau dabar Makedonija rodo norą rasti abiems pusėms priimtiną išeitį.

Skopjė ir Atėnai šiuo klausimu nesutaria nuo 1991-ųjų metų, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Šis ginčas smarkiai apkartino kaimynių santykius. Atėnai ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į vadinamąjį Graikijos šiaurinį regioną. Atėnai ir ES šią mažytę valstybę, neturinčią priėjimo prie jūros, pripažįsta jos laikinu pavadinimu – kaip Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM). Būtent šiuo pavadinimu Makedonija buvo priimta ir į Jungtines Tautas. Skopjė ilgą laiką tvirtino, kad tai tėra laikinas pavadinimas, tačiau šių metų birželį naujasis socialdemokratų vyriausybės vadovas Zoranas Zajevas leido suprasti esąs pasirengęs sušvelninti poziciją, kurios laikėsi jo pirmtakai. „Su FYROM pavadinimu galime tapti ir NATO nare“, – sakė Z.Zajevas per apsilankymą Šiaurės Atlanto aljanso būstinėje Briuselyje.

Kasdienėje kalboje graikai kaimyninę šalį paprastai vadina Skopje – tai yra jos sostinės pavadinimas.

NATO ir ES narė Graikija iki šiol blokavo Makedonijos pastangas prisijungti prie šių blokų. Dabar sutarta rengti dvišalius susitikimus, kuriuose bus mėginama išspręsti šį ilgametį ginčą. Kasdienėje kalboje graikai kaimyninę šalį paprastai vadina Skopje – tai yra jos sostinės pavadinimas.

Karvedys ant žirgo

1992 metais milijonas graikų – maždaug dešimtadalis šalies gyventojų – išėjo į didžiausio Graikijos Makedonijos regiono miesto Salonikų gatves protestuoti prieš kaimynės teisę naudoti šį pavadinimą. Įtampa vėl padidėjo 2006-aisiais, kai Skopjės oro uostui buvo suteiktas Aleksandro Didžiojo (Aleksandro Makedoniečio) vardas. Žibalo į ugnį vėl buvo šliūkštelėta 2011 metais, kai Makedonijos sostinėje iškilo šį antikos karvedį ant žirgo vaizduojantis paminklas. Skopjės centre iškilęs paminklas dėl tarptautinio spaudimo buvo oficialiai pavadintas „Karžygiu ant žirgo“, tačiau tai nieko neapgavo, ypač turint galvoje, kad po metų valdžia atidengė milžinišką Aleksandro Makedoniečio tėvo Pilypo II statulą. Ši tema tebėra itin opi abiejose valstybėse. Graikijos migracijos reikalų ministras Yiannis Mouzalas pernai sulaukė raginimų atsistatydinti, kai viename interviu televizijai, kalbėdamas apie migrantų krizę, kaimyninę valstybę pavadino Makedonija, o ne FYROM. Y. Mouzalas suskubo atsiprašyti „už šią klaidą, kuri neatspindi mano pozicijos ir mano įsitikinimų FYROM klausimu“. Antradienį Graikijos moterų rankinio komanda sulaukė bausmės Europos čempionate, kai atsisakė žaisti Skopjėje su Makedonijos rinktine, kurios narės vilkėjo marškinėlius su šiuo pavadinimu.

„Mobilizacija“

Užbaigti šį konfliktą pasiryžęs Makedonijos premjeras Z.Zajevas kalbėjosi telefonu su Graikijos vyriausybės vadovu Alexiu Tsipru. Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas birželio viduryje lankėsi Atėnuose, o Graikijos diplomatijos vadovas Nikos Kotzias vėliau šį mėnesį vyks vizito į Skopję. Jaučiama „tam tikra mobilizacija“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas graikų diplomatinis šaltinis ir pridūrė, kad pastebimi „tam tikri geros valios ženklai“ iš Skopjės pusės. Tačiau šaltinis pabrėžė, jog dabar svarbiausia – sulaukti veiksmų. Vienas iš Z.Zajevo Makedonijos socialdemokratų sąjungos (SDSM) vadovybės narių, taip pat pageidavęs neviešinti savo vardo, įspėjo, kad Graikija „gali laikytis tokios pat pozicijos du amžius“.„Turime rasti sprendinį, kuris atblokuotų integracijos į NATO ir ES procesą“, – pabrėžė jis. Tačiau pareigūnas įspėjo, jog pačioje Makedonijoje būtina rasti „politinį konsensusą“ šiuo klausimu, be to, bet kokiam sprendimui reikėtų užsitikrinti visuomenės palaikymą, kurį ji turėtų pareikšti referendume. Daugelis makedonų pasisako prieš šalies pavadinimo keitimą, tačiau nemažai jų pripažįsta, jog norėtų, kad pagaliau būtų išspręstas užsitęsęs ginčas su kaimyne. „Esame makedonai, negalime savęs vadinti kitaip“, – sakė 47 metų odontologė iš Skopjės Mirjana Jovanovska. Tačiau ji pripažino, jog „nebūtų labai baisu, jei prie Makedonijos pavadinimo būtų pridėtas prievardis“. Tarp galimų variantų minimi tokie pavadinimai, kaip Šiaurės Makedonija, Naujoji Makedonija ir netgi Vardaras – taip vadinasi ilgiausia šalies upė. Dabartinė Graikijos vyriausybė kol kas nepateikė jokių pasiūlymų ir savo kortas atskleis tik tada, kai bus atnaujintos derybos. 2007 metas tuometinė Graikijos vyriausybė siūlė „pavadinimą su geografiniu prievardžiu“. Atėnams ir Skopjei pasiekus susitarimą, labiau tikėtina, kad Makedonija prisijungs prie 29 valstybes vienijančios NATO, o ne 28 nares turinčios ES, nes pastaroji savo plėtros procesą yra įšaldžiusi mažiausiai iki 2020-ųjų. „Svarbiausias klausimas – kokia yra prisijungimo prie šio klubo kaina?“ – sakė teisės profesorius iš Skopjės Toni Deskoski. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.