US NATOAntradienį ir trečiadienį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime, be Ukrainos ir kitų svarbių klausimų, didelis dėmesys bus skirtas liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiam Aljanso lyderių susitikimui.
„Vos prieš porą savaičių turėjau puikią kelionę į Vilnių ir galiu jus patikinti, kad pasirengimas vyksta. Man padarė didelį įspūdį tai, kaip Vilniaus atstovai įsitraukė į šį aukščiausio lygio susitikimą, kaip džiaugiasi galėdami priimti visus NATO vadovus ir, tikiuosi, kai kuriuos NATO partnerius“, – į IQ klausimą apie Lietuvos pasirengimą Aljanso vadovų susitikimui nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį atsakė JAV atstovė prie NATO ambasadorė Julianne Smith.
Ji teigė, kad minimas susitikimas vyks išskirtiniu metu ir Lietuva jo nusipelnė: „Manau, bus svarbu, kad šis aukščiausio lygio susitikimas vyktų Lietuvoje, atsižvelgiant į visą svarbų indėlį, kurį jie kasdien įneša į šį Aljansą, taip pat į jų lyderystę, kai kalbama apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Taigi žinau, kad daugelis sąjungininkų – manau, kad visi sąjungininkai, – džiaugiasi ir nekantriai laukia, kada galės prisijungti prie aukščiausio lygio susitikimo Vilniuje šią vasarą.“
Vilniuje bus ilgas rezultatų sąrašas, ir aš neabejoju, kad renginio šeimininkai surengs labai sėkmingą aukščiausio lygio susitikimą liepą.
JAV atstovė taip pat paminėjo kai kuriuos klausimus, kurie bus sprendžiami Vilniuje.
„Kalbėdama apie konkrečius rezultatus, kaip ką tik minėjau, įtariu, kad turėsime ką pasakyti apie įsipareigojimą investuoti į gynybą. Įtariu, kad neabejotinai turėsime daugiau pasakyti apie Ukrainą ir mūsų nuolatinį ryžtą bei pasiryžimą remti Ukrainą, kai ji gina savo teritoriją, jei tuo metu karas vis dar tęsis. Manau, kad greičiausiai turėsime daugiau pasakyti apie kai kurių sprendimų dėl pajėgų išdėstymo, kurie buvo priimti praėjusią vasarą vykusiame aukščiausio lygio susitikime, įgyvendinimą. Su tuo susiję daugybė papildomų sprendimų, kalbant tiek apie planus, tiek vadovavimą ir kontrolę“, – teigė ambasadorė.
Ji pridūrė: „Žinoma, partnerystė, be abejonės, bus pagrindinė susitikimo dalis, taip pat visi tęstiniai darbai kibernetinio, naujųjų technologijų ar klimato saugumo srityse. Vilniuje bus ilgas rezultatų sąrašas, ir aš neabejoju, kad renginio šeimininkai surengs labai sėkmingą aukščiausio lygio susitikimą liepą.“
Kiek anksčiau J. Smith paminėjo, kad dabar jau vyksta diskusijos dėl gynybos finansavimo naujos kartelės, kuri iki šiol numatė siekti 2 proc. nuo šalies BVP.
„Tai buvo 2014 m. sutartas įsipareigojimas. Jame nustatyta 10 metų riba, taigi tai turėjo būti įsipareigojimas, galiojantis nuo 2014 m. iki 2024 m. Šių metų aukščiausio lygio susitikime sąjungininkai norėtų paskelbti, kas bus po šio Investicijų į gynybą įsipareigojimo, ir čia yra daugybė galimybių“, – kalbėjo JAV atstovė.
Ji teigė, kad svarstomi įvairiausi variantai: viena iš galimybių būtų pakartoti tam tikro dydžio ar formos Investicijų į gynybą įsipareigojimą; kita – kad tai būtų ilgalaikis įsipareigojimas; taip pat gali būti pakeisti taikomi rodikliai.
Teigiama, kad dabar linkstama sutarti ne dėl viršutinės, o dėl apatinės gynybos finansavimo ribos – tų pačių 2 proc. nuo BVP. Nors Lietuva šių metų biudžete skyrė 2,52 proc. nuo BVP, kai kurios NATO šalys (pvz., Belgija) dar ilgai nepasieks šio rodiklio.
Apie Vilniuje įvyksiantį NATO vadovų susitikimą kiek anksčiau pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Trečiadienį sąjungininkai priims sprendimus, kuriais bus toliau stiprinama mūsų atgrasymo ir gynybos sistema. Mes jau daug nuveikėme: Aljanso rytinėje dalyje 40 tūkst. karių perdavėme NATO vadovavimui. Pasinaudojome didelėmis oro ir jūrų pajėgomis. Ir padvigubinome kovinių grupių skaičių nuo keturių iki aštuonių. Dabar turime užtikrinti, kad turėtume tinkamas pajėgas ir pajėgumus ilgesniam laikui. Todėl tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų NATO gynybos planavimo gairių. Tai bus pagrindinis veiksnys, lemsiantis pajėgumų pokyčius. Ir užtikrins patikimą atgrasymą ir gynybą ateinančiais metais“, – kalbėjo jis.
NATOJ. Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad svarbus darbotvarkės klausimas bus povandeninės infrastruktūros apsauga: Aljansas jau nusprendė NATO būstinėje įsteigti naują koordinavimo grupę, kuri sudarytų pažeidžiamumo žemėlapį ir bendradarbiautų su pramonės atstovais, kas padės užkirsti kelią grėsmėms ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant povandeninius kabelius ir vamzdynus.
„O Vilniaus aukščiausio lygio susitikime vadovai priims tolesnius sprendimus, kuriais bus didinamos mūsų pastangos šioje srityje“, – teigė NATO generalinis sekretorius.
Antradienį prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje taip pat vyksta Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriame dalyvauja apie 50 šalių atstovų. J. Stoltenbergas toliau žadėjo Aljanso palaikymą Kyjivui, bet atkreipė dėmesį, kad NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas.
„Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys. Tai kelia įtampą mūsų gynybos pramonei“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo metu didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių.
J. Stoltenbergas taip pat teigė, kad tarp sąjungininkų vyksta diskusijos dėl Ukrainos prašymų į mūšio lauką atsiųsti modernių naikintuvų, tačiau dabar pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad Kyjivas laiku gautų reikiamą ginkluotės kiekį ir kad sąjungininkai vykdytų jau prisiimtus įsipareigojimus.
„Akivaizdu, kad dalyvaujame logistikos lenktynėse“, – sakė J. Stoltenbergas.
Lietuvai NATO gynybos ministrų susitikime atstovauja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
