Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


DEZINFORMACIJA
Dezinformacijos srautas per mėnesį sumenko penktadaliu, dėmesys – karui Ukrainoje
BNS
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui.

Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Pagrindiniai melagienų ir neigiamos informacijos naratyvai buvo „Karas su kolektyviniais Vakarais“, „branduolinis šantažas“, „JAV sabotažas prieš „Nord Stream“ dujotiekį“.

„Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų. Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – teigia analitikai.

Lūžis po mobilizacijos paskelbimo

Taip pat pabrėžiama, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui rugsėjo 21-ąją paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis.

„Aktyvuoti visi media pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau, pasak kariuomenės, tik nuo minėtos datos „nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“.

Atkreipiamas dėmesys, kad mobilizacijos Rusijoje paskelbimas vertintinas kaip tiesioginio karo Ukrainoje pripažinimas, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.

Datą pasirinko tikslingai

Kartu pabrėžiama, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21 diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija. Analitikų nuomone, taip siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir „pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse“.

„Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 dienos platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – sakoma pranešime.

Priešiškoje žiniasklaidoje siekta menkinti Baltijos šalis, publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.

„Branduolinis šantažas“, „Nord Stream“ tema

Kariuomenės analitikai pastebi, kad rugsėjį aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27-ąją dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.

Iškraipyti Aljanso valstybių aukšto rango atstovų pareiškimai, tvirtinanti, kad jie pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Taip pat kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“.

Po sprogimų „Nord Stream“ vamzdynuose, atsakingi Rusijos pareigūnai sabotažu apkaltino JAV. Propagandinėje žiniasklaidoje tuomet buvo pabrėžiama, kad neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.

Sabotažu dėl finansinės naudos kaltintos ne tik JAV ir ES, bet ir konkrečiai Baltijos šalys.

Reakcija dėl rusų neįleidimo

Rugsėjį užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį – tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto, tačiau Lietuvos – Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai reaguota į Lietuvos paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose. Plačios reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 dienos nebeįsileisti Rusijos piliečių, taip pat analogiški Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Suomijos sprendimai.

Šalys kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams.

Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas.

„Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti šalies narystės NATO reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, klaidinti ir bauginti dėl galimos branduolinio karo grėsmės, įtikinti dėl NATO neveiksnumo ir propaguojamos agresyvios politikos“, – skelbiama kariuomenės atstovų analizėje.

2022 10 19 11:39
Spausdinti