Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 30 d.


MERAI
Didelės dalies merų perrinkimas pirmame ture žymi politinę stagnaciją
BNS
IQ
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai.

BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“.

„Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, matyt, emigracija, kaip ir visą Lietuvą kamuoja, kamuoja ne tik ekonomiką, bet ir politines partijas“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Šią problemą įžvelgia ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Vertinant pagal tai, kad kai kurios partijos nusprendžia, kad jų Seimo nariai turėtų dalyvauti merų rinkimuose ar kitaip bando išplėsti kandidatų sąrašą, atrodo, kad yra šita bėda ir apskritai politikoje trūksta gebančių žmonių“, – teigė jis.

R. Vilpišauskas teigė, kad jį šiuose savivaldos rinkimuose nustebino geras konservatorių kandidatų į merus pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Anot jo, ne mažiau įdomios bus ir artėjančios dvi rinkiminės kampanijos savaitės, veikiausiai būsiančios orientuotos į negatyvą mero posto siekiančių asmenų atžvilgiu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė, docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad savivaldos rinkimų tendencijos bendrai buvo pakankamai tikėtinos. Nuostabą joms kelia didelis ne vienerius metus miestams vadovaujančių merų palaikymas, siekęs po 60-70 ir daugiau procentų.

Politologių manymu, tai taip pat rodo stagnaciją tų miestų politiniame lauke.

Sėkmė pirmame ture

VRK duomenimis, per pirmąjį merų rinkimų turą sekmadienį 60-yje savivaldybių pergalę iškovojo 26 kandidatai į merus, visi jie dabar eina šias pareigas.

R. Vilpišauską nustebino stiprus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymas pirmame ture nepaisant spėlionių, kad rėmėjų skaičių gali sumažinti jo verslo reikalai Rusijoje, tiek „kiti prieštaringi dalykai siejami su jo šeimos dalyvavimu Kauno politikoje“.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad rezultatai Kaune išpildė „lūkesčius, spėjimus, prognozes, totalizatorius“.

„Kas įdomu ir kas iš tikro džiugina, kad lyginant su kitas merais, kurie pirmame ture išsikovojo teisę, procentine prasme matome, kad šiokia tokia konkurencinė kova buvo sudaryta. Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija“, – kalbėjo KU politologė.

Anot I. Unikaitės-Jakuntavičienės, juntama tendencija, jog paaugę ir patyrę politikai yra pasukę į nacionalines institucijas – parlamentą, Vyriausybę, o naujai į partijas pritraukti žmonės dar nėra atpažįstami, neįgiję pakankamo politinio pasitikėjimo.

Jos nuomone, vyravo bendros rinkimų tendencijos, jog bus perrinkti gerai įsitvirtinę merai, turintys gerai išplėtotus partijų skyrius ar atstovaujantys stipresniems politiniams judėjimams.

„Žmonės nelinkę mėtytis, nebent kažkas įvyktų su tuo kandidatu“, – teigė VDU mokslininkė.

„Šita tendencija išlieka, kad dažniausia, jeigu rinkimuose dalyvauja dirbantys merai, didelė tikimybė, kad jie sulauks palaikymo. Priežastys gali būti skirtingos – vienais atvejais tai gali būti susiję su turimu administraciniu resursu, kitais atvejais galbūt rinkėjai tiesiog nori tęstinumo ir juos tenkina kaip tvarkomasi jų savivaldoje“, – kalbėjo ir R. Vilpišauskas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, jog jai nuostabą sukėlė gausus kai kurių merų palaikymas jau pirmajame ture, tarp jų – Palangos, Neringos, Širvintų, Druskininkų ir kitų miestų. Kai kur rinkėjų atiduoti balsai jiems siekė ir iki 70 procentų.

„Politiniame lauke stagnacija tuose mietuose – vienareikšmiškai taip. Rinkėjui patinka, jie už tą patį žmogų balsuoja nesukdami galvos, bet jei dėliojame, kas buvo kiti kandidatai, kokios buvo galimos alternatyvos, matome, kad tokio masto, tokio kalibro žmonių pasiūlytų iš kitų politinių jėgų tiesiog nebuvo“, – teigė KU mokslininkė.

Vilniuje ir Klaipėdoje – konservatorių triumfas

Anot R. Vilpišausko, šiuose rinkimuose konservatorių kandidatų sėkmę Vilniuje ir Klaipėdoje lėmė liberalių rinkėjų balsai.

„Kas nustebino – geras konservatorių pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Manau, kad jiems tai pavyko dėl to, jog sugebėjo pritraukt nemažai už liberalus balsuojančių šitų miestų rinkėjų balsų, galbūt dalis ir balsavo strategiškai abejodami, ar Laisvės partijos kandidatas į merus pateks į antrą turą ir dėl to geriau palaikė konservatorių kandidatą poną V. Benkunską. Manau, kad turbūt patys konservatoriai siekė to reklamuodami kandidatą kartu su premjere I. Šimonyte, kuri populiari tarp liberalus palaikančių rinkėjų“, – sakė profesorius R. Vilpišauskas.

Tiek jis, tiek KU politologė teigė, jog rezultatai parodė, kad pastarojo meto skandalai, susiję su nepartiniu konservatoriumi Kristijonu Bartoševičiumi, įtariamu pedofilija, savivaldos rinkimuose neturėjo jokios įtakos.

„Dešiniųjų kandidatai, konservatoriai ir jų sąrašai, visos Lietuvos mastu, tame tarp ir Vilniuje, išlaikė labai aukštą kartelę, nes iškovojo tikrai daug mandatų, turi kandidatus į antrą turą. Tai, kad būdami valdžioje įsivėlė į paskutinius prieš pat rinkimus skandalus, sukrėtusius Lietuvą, matome, kad vietos lygmeniu nevaidino beveik jokios įtakos. Vilniaus atvejis visos konservatorių partijos situaciją visai neprastai atspindi“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

I. Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, balsavimo rezultatai Vilniuje parodė, kad vieni rinkėjai palaikė tą pačią partiją ir jos kandidatą į merus, kiti gi savo balsus skaidė.

„Jei žiūrėtume į konservatorius, panašūs procentai, matyt, kas balsavo ir už merą, ir už sąrašą. Tuo tarpu A. Zuoko atveju ir partijos, kuriai priklauso, parodė, kad vis dėlto asmenybė svarbesnė, o iš jo sąrašo nebūtinai rinkosi“, – teigė mokslininkė.

Politikos naujokai liko nuošalėje

R. Vilpišausko nuomone, konservatoriai šiuose savivaldos rinkimuose gali kalbėti apie gerus rezultatus, nors pagal laimėtus mandatus ir merų skaičių ir nusileido pagrindinei opozicinei partijai centrinėje valdžioje – socialdemokratams.

Sostinėje konservatoriai pelnė 19 tarybos mandatų, Klaipėdoje – septynis. Socialdemokratai uostamiestyje užims tris tarybos narių kėdes, konservatoriai – septynias.

Anot profesoriaus, kyla klausimas, kaip savivaldos rinkimų rezultatai paveiks valdančiąją koaliciją ir tarpusavio santykius artėjant Seimo rinkimams.

„Ypač Laisvės partijai turėtų kelti nerimą, kaip ir, beje, Sauliaus Skvernelio partijai, – sakė VU TPSMI profesorius. – Sunku pasakyti, ar pavyks pasigerinti per metus savo („Vardan Lietuvos“ – BNS) pozicijas, nes, kaip matome, opozicijoje siekia dominuoti Socialdemokratų partija“. R. Vilpišausko teigimu, apklausos rodė didesnį S. Skvernelio suburtos partijos „Vardan Lietuvos“ populiarumą, tačiau savivaldoje daug lemia jau įtvirtintos merų pozicijos, be to, daugiau pranašumo prieš partiją turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir socialdemokratai bei konservatoriai.

Sostinėje „Vardan Lietuvos“ nepelnė nė vienos tarybos nario kėdės, o Laisvės partijai teko devynios.

„Labai sunku atspirties tašką vertinimui nusistatyti, nes Laisvės partija yra tarp valdančiųjų koalicijos narių, kuri dirbo nesibaigiančių krizių laikotarpių. Tad kai vertinam, kas laimėjo, kas pralaimėjo, reikia žiūrėti ne tik kas daugiausia palaikymo turėjo, bet ir į bendresnį kontekstą. Nesu tikras, ar tai labai prastas rezultatas Laisvės partijai, bet Vilniuje iš tiesų jie dalį rinkėjų prarado ir galbūt iš tų prarastų galėjo balsuot strategiškai už konservatorių kandidatą“, – sakė R. Vilpišauskas.

R. Žemaitaičio partijos sėkmė Klaipėdoje

G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigia, jog didelių sensacijų rinkimuose Lietuvos mastu nebuvo, išskyrus Klaipėdą, kur partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis atsidūrė tarp trijų stipriausių kandidatų ir vos kelių šimtų balsų skirtumu nusileido konservatorių kandidatui Audriui Petrošiui. Pastarasis į antrąjį rinkimų turą pateko kartu su buvusiu uosto vadovu Arvydu Vaitkumi.

Šį rakursą politologė aiškina klaipėdiečių noru patirti pokyčių po 12 metų miestui vadovavusio Vytauto Grubliausko.

KU mokslininkės nuomone, šį kartą tarp kandidatų miestiečiai „turėjo žmogų, kuris atliepė jų interesus, jų požiūrius“, tačiau, anot jos, kad uostamiestyje nauja politinė jėga „kaip raketa“ šaus į viršų ir užims septynias vietas taryboje niekas nesitikėjo.

„Tai vertinčiau kaip labai didelį politinės jėgos laimėjimą, nes nuo nulio iškovoti tiek mandatų ir, kaip sakoma, per Marytės plauką, galima sakyti, likęs kandidatas į merus – didelis pasiekimas“, – sakė politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

VDU docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad Klaipėdoje R. Žemaitaičiui dalį balsų galėjo nulemti šiemet čia rinkimuose nekonkuravusios rusakalbės partijos.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai buvo renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. Didžioji dalis jų paaiškės antrajame ture. Pirmajame ture buvo išrinkti 26 merai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai.

2023 03 06 17:07
Spausdinti