Krašto apsaugos ministerija kitąmet numato toliau didinti karių profesionalų skaičių ir sukomplektuoti du batalionus šalies vakaruose.

Pagal ministerijos įregistruotus kitų metų ribinius karių skaičių planus, profesionalų Lietuvos kariuomenėje turės būti nuo 9,7 iki 10,7 tūkstančio. Iš jų 12 bus generolai ir admirolai, 48 pulkininkai ir jūrų kapitonai, 207 pulkininkai leitenantai ir komandorai bei 673 majorai ir komandorai leitenantai. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8,7 tūkst. profesinės karo tarnybos karių. Karių profesionalų skaičius didinamas siekiant sudaryti du naujai kuriamus batalionas šalies vakaruose ir tęsti kitų Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymą. Batalionams sukomplektuoti numatoma kitąmet 500 karių padidinti ir šauktinių skaičių. Šiemet kariuomenėje tarnaus 3,5 tūkst. karo prievolininkų.

Batalionams sukomplektuoti numatoma kitąmet 500 karių padidinti ir šauktinių skaičių.

Du batalionai Lietuvos kariuomenėje atsiras komplektuojant antrąją Lietuvos pėstininkų brigadą „Žemaitija“. Jai šiuo metu priskirti kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. Papildomai brigadai sukomplektuoti kuriamas artilerijos vienetas vadinsis Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu. „Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas artilerijos batalionui suteikiamas vieno žymiausių Nepriklausomybės kovų karininko brigados generolo Motiejaus Pečiulionio garbei. Brigados generolas M.Pečiulionis – vienas iš Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų ir pradininkų“, – teigia Krašto apsaugos ministerija. Brigadą „Žemaitija“ kitąmet papildys ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. „Kunigaikščio Margirio vardas pėstininkų batalionui suteikiamas legendinio žemaičių kunigaikščio, Pilėnų pilies gynėjo kunigaikščio Margirio garbei. Kunigaikštis Margiris dalyvavo mūšiuose prieš kryžiuočius, o jo organizuota Pilėnų pilies gynyba 1336 metų vasario 25 dieną, kai pilies gynėjai, nebeturėdami vilties išsilaikyti, patys pasirinko mirtį, į Lietuvos istoriją įrašyta kaip meilės tėvynei, pasiaukojimo ir didvyriškumo pavyzdys“, - rašo ministerija. Vyriausybė numato, kad kitąmet gynybos biudžetas sudarys 2,07 proc. bendrojo vidaus produkto. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.