Lietuva – viena iš kelių dešimčių pasaulio valstybių, kuriose demokratinių rinkimų baigčiai įtakos galėjo turėti britų kompanijos „Cambridge Analytica“ kurtos technologijos.
„Visu pajėgumu veikianti propagandos mašina“, – taip naujoje amerikiečių kino kompanijos ir internetinės televizijos platformos „Netflix“ dokumentinėje juostoje „Didysis nulaužimas“ (angl. „The Great Hack“) yra pristatoma duomenų analizės ir manipuliavimo jais sistema, kurią kūrė ir visame pasaulyje klientams pristatė bendrovė „Cambridge Analytica“.
Ši kitos Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios žmonių elgesio tyrimų ir strateginės komunikacijos įmonės „SCL Elections“ atšaka vėliau buvo apkaltinta daugiau kaip 50 mln. socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenų pasisavinimu.
Klausimai dėl to, kaip jie buvo panaudoti, dar neatsakyti, tačiau filmo autoriai – režisieriai Karimas Ameras ir Jehene Noujaim – pabrėžia: teisė į asmens duomenis pirmiausia yra žmogaus teisė.
Nuo rinkodaros iki politikos
Politinių konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“ buvo įkurta 2013 m. Didžiojoje Britanijoje. Jos kuriamas produktas – mokslinė veikla ir žmogaus psichologijos išmanymas, padedantis verslui geriau pažinti ir suprasti savo vartotojus, įtikinti juos vienais ar kitais įmonės teiginiais – greitai tapo itin patrauklus politinių kampanijų strategams.
Ar gali būti taip, kad vos 70 tūkst. piliečių iš trijų valstijų šalyje, kurioje iš viso suskaičiuojama per 327 mln. gyventojų, galėjo nulemti prezidento rinkimų baigtį?
2014 m. kompanijos viceprezidentu, o vėliau Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos štabo vadovu tapęs Stevenas Bannonas palaimino naują „Cambridge Analytica“ strategiją. Apie ją vėliau pasauliui pranešęs buvęs kompanijos darbuotojas Christopheris Wylie‘is teigė, kad ji numatė kompanijos veiklai ir produktui vystyti reikalingą galimybę rinkti bei naudoti socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis.
Po to, kai į viešumą iškilo informacija apie socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenų nutekėjimą ir imta kalbėti apie tai, kad mūsų asmeniniai duomenys tampa preke, kuri yra renkama, analizuojama ir vėliau išleidžiama į rinką su tikslu daryti įtaką mūsų elgesiui, „Cambridge Analytica“ atsidūrė ne tik politinių oponentų ar teisėsaugos akiratyje. Jos kuriamų technologijų reikšmė imta analizuoti kėsinimosi į žmogaus teises ir demokratiją kontekste.
Filme klausiama: ar gali būti taip, kad vos 70 tūkst. piliečių iš trijų valstijų šalyje, kurioje iš viso suskaičiuojama per 327 mln. gyventojų, galėjo nulemti prezidento rinkimų baigtį?
Gali keisti elgesį
Vienos iš pagrindinių dokumentinės juostos veikėjų – buvusios „Cambridge Analytica“ verslo vystymo vadovės Brittany Kaiser – teigimu, kompanijos tikslas 2016 m. prezidento rinkimuose buvo sukurti strategiją, kuri paveiktų neapsisprendusius rinkėjus vadinamosiose svyruojančiose valstijose (angl. swing states).
Daugiausia tam numatytų priemonių buvo sutelkta socialiniame tinkle „Faceboook“: į vartotojo srautą paleista ir į jį nutaikyta žinutė savo darbą atlikdavo pati. Greitai kompanijos sukurti epitetai, tokie kaip crooked (liet. negarbingas arba kreivas, sukumpęs), greta oponentės Hillary Clinton vardo tapdavo žinomi kone visai šaliai. Didelė dalis jų – skatinantys pyktį, baimę, kviečiantys kovoti ir priešintis.
Filmo „Didysis nulaužimas“ pabaigoje teigiama, kad D. Trumpo skaitmeninės kampanijos vadovas Bradas Parscale'as pripažino su komanda sukūręs 5,9 mln. vaizdinių reklamų socialiniame tinkle „Facebook“.
O H. Clinton tokių turėjo vos 66 tūkst. „(B. Parscale'as) šiuo metu yra D. Trumpo 2020 m. rinkimų kampanijos vadovas“, – nepamiršta paminėti filmo autoriai.
D. Trumpo skaitmeninės kampanijos vadovas Bradas Parscale'as pripažino su komanda sukūręs 5,9 mln. vaizdinių reklamų socialiniame tinkle „Facebook“.
„Aš esu susirūpinęs, kad į mane galėjo būti nusitaikyta klaidingomis ir perdedančiomis žinutėmis, kritikuojančiomis (demokratų kandidatę 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu) Hillary Clinton, – po to, kai padavė ieškinį teismui, sakė Niujorko Parsonso dizaino mokyklos profesorius Davidas Carollas, paprašęs „Cambridge Analytica“ atiduoti kompanijos apie jį saugomus duomenis. – Tai galėjo neigiamai paveikti mano nuomonę apie jos kandidatūrą ir dėl to atgrasyti mane nuo formalaus ar neformalaus įsitraukimo į jos rinkiminę kampaniją.“
„Cambridge Analytica“ tokius kaltinimus tada atmetė kaip nepagrįstus. „Deja, tokiais veiksmais jis tik švaisto kitų žmonių pinigus“, – portale „The Guardian“ cituojama bendrovė.
2019 m. sausį kompanijos pagrindinei įmonei „SCL Elections“ buvo paskirta 15 tūkst. svarų sterlingų bauda už tai, kad nebuvo patenkintas D. Carollo reikalavimas atskleisti jų turimus duomenis.
Manipuliacija suvokimu
Didelę filmo dalį sudaro ištraukos iš tuometinio „Cambridge Analytica“ vadovo Alexanderio Nixo, atsisakiusio duoti interviu filmo kūrėjams, pristatymų klientams. Pateikiamose ir jo žodžiais įgarsintose skaidrėse kalbama apie sėkmės istorijas valstybėse, kuriose, pritaikius kompanijos siūlomą metodologiją, buvo analizuojama ir keičiama visuomenės elgsena.
Tarp pavyzdžių – 2010 m. rinkimai Trinidade ir Tobage. Filme teigiama, kad „Cambridge Analytica“ darė įtaką jauniems, juodaodžiams rinkėjams, įtraukdama juos į kampaniją „Daryk tai“ (angl. „Do So“). Jos tikslas buvo kiek įmanoma sumažinti jų dalyvavimą rinkimuose, tokiu būdu sumenkinant partijos „Žmonių nacionalinis judėjimas“ galimybes laimėti rinkimus.
Šalyje buvo manoma, kad šis jaunus žmones įtraukęs judėjimas kilo „iš apačios“, kai vienas vietos gyventojas, pensininkas Percy Villafanas, atsisakė paklusti valdžios reikalavimams. „Cambridge Analytica“ išsikeltas tikslas buvo įgyvendintas – rinkimus laimėjo Jungtinis nacionalinis kongresas. Tačiau 2018 m. kilęs skandalas privertė valdžios atstovus pripažinti, kad kalbų apie bendradarbiavimą su „Cambridge Analytica“ būta.
Žemėlapyje, kuriame minima kompanijos tarptautinė patirtis, raudonai pažymėta ir Lietuva. Kartu su Latvija, Ukraina, Rumunija, Didžiąja Britanija, Albanija ir Italija mūsų šalis patenka į valstybių Europoje, kuriose galėjo būti naudojama rinkėjų elgesį analizuojanti ir juo manipuliuojanti sistema, sąrašą. Apskritai, leidino „Quartz“ teigimu, „Cambridge Analytica“ dalyvavo 100 rinkimų kampanijų 32 valstybėse.
Kartu su Latvija, Ukraina, Rumunija, Didžiąja Britanija, Albanija ir Italija mūsų šalis patenka į valstybių Europoje, kuriose galėjo būti naudojama rinkėjų elgesį analizuojanti ir juo manipuliuojanti sistema, sąrašą.
2018 m. rudenį pasirodžiusioje portalo Lrytas.lt publikacijoje teigiama, kad britų kompanijos „Cambridge Analytica“ paslaugomis galbūt naudojosi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Straipsnyje konstatuojama, kad pagal 2014 m. su „SCL Elections“ sudarytą sutartį britai tuometiniam kandidatui į Vilniaus miesto merus Remigijui Šimašiui turėjo sukurti rinkėjų duomenų bazę.
„Tada buvo kalbama apie mikrorinkodarą ir vaikščiojimą „nuo durų prie durų“, – Lrytas.lt pripažino partijai 2014 m. vadovavęs Eligijus Masiulis. Už tai Liberalų sąjūdis esą turėjo sumokėti 30 tūkst. eurų. Nepaisant to, LRLS atstovų žodžiais, sistema Lietuvoje neprigijo, buvo nepatogi naudoti.
Apkaltino žala demokratijai
„Didžiojoje Britanijoje dėl to, kad veikia socialinis tinklas „Facebook“, nebegalime turėti laisvų ir sąžiningų rinkimų“, – įsitikinusi filme cituojama kita jo pagrindinė veikėja, laikraščio „The Observer“ žurnalistė Carole Cadwalladr.
Jos pradėta „Cambridge Analytica“ veiklos analizė nuvedė prie įvairių politinių institucijų ir veikėjų tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek JAV, atrado ryšį tarp dabartinio Didžiosios Britanijos „Brexit“ partijos lyderio, Europos Parlamento nario Nigelo Farage‘o, atlikusių vieną pagrindinių vaidmenų kampanijoje už šalies pasitraukimą iš ES, 2016 m. D. Trumpo prezidento kampanijos ir Rusijos įtakos rinkimams JAV.
„Facebook“, jūs esate ne toje istorijos pusėje“, – 2019 m. Silicio slėnyje į „TEDxSiliconValley“ renginio auditoriją kreipėsi žurnalistė, bedusi pirštu į, jos žodžiais, „Silicio slėnio dievus“: „Facebook“ vadovą ir įkūrėją Marką Zuckerbergą, jo kolegę Sheryl Sandberg, už technologines operacijas kompanijoje „Alphabet“ atsakingą Larry Page, jos vadovą Sergejų Briną ir „Twitter“ vadovą ir įkūrėją Jacką Dorsey ji apkaltino už neatitaisomą žalą liberaliai demokratijai.
„Balsavimas dėl „Brexit“ parodė, kad liberali demokratija yra sugriauta, ir jūs už tai atsakingi, – sakė C. Cadwalladr. – Ar jūs to norite? Ar norite, kad dėl to jus prisimintų? Kaip visame pasaulyje stiprėjančio autoritarizmo tarnaites? Jūs sukūrėte technologijas tam, kad jungtumėte žmones, tačiau atsisakote pripažinti, kad ta pati technologija šiandien mus skaldo.“
Daugiau klausimų nei atsakymų
Didelę dalį eterio juostoje režisieriai skiria jau minėtai B. Kaisser. Buvusios prezidento Baracko Obamos rinkimų kampanijos savanorės, vėliau įsidarbinusios „Cambridge Analytica“, vadovavusios jos plėtros projektams, paveikslas atskleidžia situacijos įvairiapusiškumą.
„Puikiai pasirodei, Britt, atrodei tvirta ir viską padarei gerai“, – žinutę iš buvusio savo vadovo A. Nixo filme gauna B. Kaisser po viešo liudijimo Didžiosios Britanijos Parlamento nariams. Vėliau žurnalistams ji aiškinasi kontakto su A. Nixu nepalaikanti ir atsakyti jam nežadanti.
Pats buvęs „Cambridge Analytica“ vadovas vėliau taip pat viešo liudijimo metu kelia klausimą: galbūt visa tai, kas vyksta, yra prieš juos nukreipta kampanija? „Cambridge Analytica“ tapo atsakinga už viską, kas blogo nutiko pasaulyje“, – teisinasi A. Nixas.
Tačiau svarbiausia tikriausiai ne tai. Filmas „The Great Hack“ yra ne apie kaltuosius ir aukas, ne apie korumpuotus ar laimėti norinčius politikus, ne apie dešiniuosius ir tikrai ne apie kairiuosius.
Tai priminimas, kad galimybes kontroliuoti technologijas mes prarandame greičiau, nei galime suprasti. „Jos didesnės už jus ir mus“, – sako C. Cadwalladr. Tačiau suprasti, kaip jos mus keičia, ir tai vertinti sveiku protu vis dar galime išmokti.