Dainius Labutis/ELTADidžiausio priešiškos propagandos šaltinių dėmesio praėjusį mėnesį sulaukė Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas, penktadienį pranešė kariuomenė.
Tarp temų taip pat vyravo karinė parama Ukrainai bei tariama grėsmė Rusijai.
„Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojami šaltiniai kryptingai kvestionavo patį renginio turinį, siekdami pristatyti jį kaip beprasmį ir nereikšmingą tiek politine, tiek gynybine prasme. Aktyviai išnaudotas NATO kaip agresyvaus ir besiruošiančio karui Aljanso naratyvas – nemažai dėmesio skirta NATO gynybos planams, kuriuos propaganda siejo su įtampa regione, tariama grėsme Baltarusijos pasieniui ir Kaliningradui“, – rašoma pranešime.
Praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 309 unikalius incidentus gynybos tema.
Liepos pradžioje Rusijos ir Baltarusijos režimų paskelbtą informaciją apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, įvardijant šį veiksmą kaip atgrasymo priemonę NATO tiesioginės grėsmės atžvilgiu, kariuomenė vertina kaip informacinį spaudimą prieš viršūnių susitikimą.
Stebėtame informaciniame lauke išliko aktuali Ukrainos tema.
„Viena vertus, teigta, kad Ukraina nebus priimta į NATO, tačiau Vakarai išnaudos Ukrainą karui su Rusija, nepaisydami galimų šios šalies aukų ir nuostolių mastų. Iš kitos pusės, propagandininkai teigė, kad Ukrainos priėmimas į NATO taps logiška Vakarų rusofobijos ir karo kurstymo politikos tąsa, o NATO šalių kariniai daliniai galimai dalyvaus karo veiksmuose Ukrainoje“, – teigia kariuomenė.
Pasak pranešimo, taip pat bandyta įtikinti, jog Ukraina, stumiama NATO, sukelsianti provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Antiukrainietiškus teiginius propagandininkai išnaudojo ir savo naratyvų sklaidai.
Pastebėta, jog dėmesys LITPOLUKRBRIG temai išliko gana aukštas – teigta, kad brigados kariai iš Lietuvos ir Lenkijos įžengs į Ukrainos teritoriją, ką Rusija traktuos kaip tiesioginį šių valstybių įsitraukimą į ginkluotą konfliktą.
Kariuomenės analitikų vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos režimų propaganda, kaip ir anksčiau, skleidė tikslines žinutes skirtingoms auditorijoms. Vidinėse auditorijose siekta išlaikyti paramą karo veiksmams prieš Ukrainą ir priešiškumą Vakarams. Savo ruožtu, Vakarų auditorijose siekta mažinti paramą Ukrainai, pasitikėjimą NATO ir formuoti pozityvų Kremliaus įvaizdį.
