Vokietijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako, kad svarstant „kelių greičių“ Europos Sąjungos (ES) idėją būtina užtikrinti, kad tarp valstybių neatsirastų pernelyg didelė atskirtis, nes tik vieninga Europa gali išlaikyti įtaką globaliame pasaulyje.

„ES skirtumai neturi tapti tokie dideli, kad vieni būtų labai pirmaujantys, o kiti labai atsiliktų. Neturėtų būti taip, kad didžiosios šalys susivienytų ir nepasiimtų su savimi mažųjų“,– sakė Vokietijos ministras Sigmaras Gabrielis. „ES tai nėra Vokietija ir keletas kitų šalių“,– pridūrė S. Gabrielis Vilniuje bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministrai kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pateikė penkis ES ateities scenarijus po britų pasitraukimo iš bendrijos. Šie variantai apima platų spektrą – nuo to, kad ES nebesirūpintų niekuo kitu, tik bendrąja rinka, iki federalizmo įtvirtinimo, dar apribojant nacionalinių institucijų vaidmenį.

ES tai nėra Vokietija ir keletas kitų šalių.

S. Gabrielis sakė manantis, kad ES turėtų išlaikyti kompetenciją dėl išorės sienų apsaugos, bendros saugumo ir gynybos politikos ir kai kuriais kitais klausimais, nes tik vieninga Europa gali atsverti Kinijos ar Jungtinių Valstijų augančią galią. L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu kai kurios šalys yra pasirinkusios skirtingus integracijos modelius. Jo teigimu, ateities scenarijų svarstymas neturi skatinti susiskaldymo. „Ir dabar yra keletas greičių – ne visos ES šalys priklauso Šengeno zonai ir įsivedusios eurą. Lietuvoje esame nuomonės, kad ateities scenarijus turime daryti kuo labiau įtraukiant visus, o ne fragmentuojant“,– teigė ministras. L. Linkevičiaus teigimu, Lietuva pasisako prieš tai, kad būtų peržiūrėta ES sutartis.

Susitikimas Romoje

Europos Komisijos vadovas vadinamąją Baltąją knygą su ateities scenarijais pristatė, siūlydamas tartis, kaip atkurti ES vienybę po britų pasitraukimo iš bendrijos. ES šalių vadovai dėl ateities gairių ketina tartis kovo 25 dieną specialiame viršūnių susitikime Romoje, minint Bendrijos įkūrimo sutarties 60-ąsias metines. Praėjusį birželį Jungtinėje Karalystėje nubalsavus už pasitraukimą iš ES, kitos 27 Bendrijos narės ieško būdų, kaip atremti tokius iššūkius kaip populizmo augimas, Donaldo Trumpo prezidentavimas ar agresyvėjanti Rusija. Tvirtas ES integracijos šalininkas J.-C.Junckeris išreiškė viltį, kad ES lyderiai, remdamiesi jo pasiūlymais, gali iki metų pabaigos pasidaryti savo išvadas ir priimti sprendimą dėl veiksmų plano iki 2019 metų birželį numatytų Europos Parlamento rinkimų. Europos Komisija numatė penkis scenarijus Europai iki 2025 metų: tęsti toliau pasiektu lygiu; veikti tik vieningoje rinkoje; padaryti mažiau bet efektyviau; leisti atskiroms grupėms ES šalių eiti savo tempu; arba kartu nuveikti žymiai daugiau. Kritikai sako, kad Europos Komisijos vadovo siūlomi skirtingi variantai gali paskatinti susiskaldymą, be to, abejojama, kiek prasminga juos svarstyti prieš svarbius rinkimus Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.