Dainius Labutis/ELTAIki 2030–ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, tiek turėtų didėti dabartinės išlaidos gynybai, siekiančios 2,52 proc. nuo BVP atmetus bankų mokamą laikinąjį solidarumo įnašą.
Ilguoju laikotarpiu, Vyriausybės vadovės teigimu, išlaidos krašto apsaugai turi siekti 3 proc. nuo BVP.
„Iki 2030 m. visų uždavinių įgyvendinimui vidutiniškai reikėtų maždaug papildomų 0,7 proc. BVP prie to, kas dabar numatyta krašto apsaugos finansavimui“, – pirmadienį po susitikimo dėl gynybos finansavimo Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
„Dabar turiu mintyje 2,52 proc. – ne tai, ką mes dabar skiriame įskaitant laikinąjį solidarumo įnašą, bet tai, kas sutarta politinių partijų susitarime“, – teigė ji.
Premjerės teigimu, tokius skaičiavimus pateikė Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgusi į artimiausių metų gynybos finansavimo poreikius bei įsipareigojimus – pirmiausia iki 2026 m. Lietuvoje įkurdinti Vokietijos brigadą, iki 2030 m. sukurti lietuvišką diviziją, plėsti šauktinių ir rezervistų skaičių, įsigyti naujų kovos priemonių, tokių kaip bepiločiai orlaiviai.
Po 7 metų papildomų lėšų poreikis nuo BVP kiek sumažėtų, dar sakė premjerė.
„Po 2030 m., kada daugiau lėšų reikėtų skirti ne investicijoms, o išlaikymui, ta papildoma procento dalis sumažėtų iki 0,4 proc.“, – pažymėjo I. Šimonytė.
“Kalbame apie 3 proc. finansavimą, žiūrint į ilgąjį laikotarpį“, – teigė ji.
„Tai yra realus poreikis“, – dar patikino I. Šimonytė.
Finansavimas galės didėti 3 būdais
Premjerė dar patikino, kad po 2025 m. – kai komerciniai bankai nustos mokėti laikinąjį solidarumo įnašą – finansavimas gynybai „galės didėti 3 būdais, jei nebus papildomų sprendimų“.
Pirmiausia, teigė I. Šimonytė, išlaidos gynybai galėtų didėti tiek, kiek apskritai augs valstybės išlaidos, priklausomai nuo ekonomikos augimo.
„Maždaug pagal BVP nominalą, o tai yra apie 5 proc., nes tiek manome, kad nominaliai augs ekonomika. Panašiai tiek augs mokesčių bazė ir panašiai tiek augs mokesčių įplaukos“, – kalbėjo premjerė.
Arba, jos teigimu, išlaidas krašto apsaugai būtų galima didinti „kitų išlaidų sąskaita“, kas esą „visada yra labai jautru“ viešosiose diskusijose.
„Didžiąsias sumas valstybė išleidžia (...) pensijoms, biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčiui, keliams, sveikatos apsaugai ir įvairiems kitiems žmonėms labai svarbiems dalykams“, – sakė I. Šimonytė.
Trečiąja alternatyva valstybė saugumo reikmėms galėtų daugiau skolintis, pažymėjo I. Šimonytė. Vis tik tokiu atveju ilguoju laikotarpiu esą tektų sumokėti itin aukštas palūkanas.
„Šiandien aptartą investicijų poreikį finansuojant skolon vien palūkanų per 10 metų laikotarpį (...) pagal dabartinius išankstinius sandorius užtektų pastatyti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai arba puseui nacionalinės divizijos tankų bataliono įrengti“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Prie gynybos finansavimo klausimo bus grįžta kovo pradžioje
Premjerė I. Šimonytė teigia, kad susitikimo metu buvo sutarta prie gynybos finansavimo klausimo sugrįžti kovo mėnesio pradžioje.
„Sutarimas buvo toks, kad pasiliekame kokį mėnesį diskusijai (...), kad būtų galimą kažką pasitikrinti, kažką dar papildomai aptarti per tą laiką, taip pat Vyriausybė turėtų pasiruošti planą dėl bepiločių orlaivių ir kitų naujųjų technologijų“, – sakė I. Šimonytė.
„Ir tuomet galėtume grįžti jau kovo mėnesio pradžioje, prieš Seimo sesiją, pasitikrinti, ar galime rasti kažkokį konsensuso tašką, ties kuriuo galima ruošti pasiūlymus“, – pridūrė ji.
Kol kas premjerė I. Šimonytė nenori prognozuoti, ar partijoms pavyks susitarti dėl gynybos finansavimo.
„Neatmesčiau, kad to ir nepavyks padaryti, bet norėčiau būti optimistė“, – sakė Vyriausybė vadovė.
Vyriausybės sprendimai vėluoja
Pirmadienį premjerės I. Šimonytės inicijuotame susitikime taip pat dalyvavę partijų atstovai pateikė savo pasiūlymus dėl gynybos finansavimo šaltinių. Tarp politikų idėjų – pastabos galimiems mokestiniams pakeitimams bei raginimai peržiūrėti sąrašą karinių įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti. Visgi opozicijos atstovai teigia, kad Vyriausybės sprendimai dėl papildomo finansavimo krašto apsaugos stiprinimui – vėluoja.
Po susitikmo socialdemokratė Dovilė Šakalienė kėlė klausimus, ar Vyriausybė iš tiesų nori bendro susitarimo, ar tiesiog vėluoja su sprendimais dėl krašto apsaugos finansavimo. Pasak jos, poreikis jį didinti buvo akivaizdus jau kurį laiką.
„Taip ir nėra jokio supratimo apie krašto apsaugos finansavimo didinimo terminus. Kad jį reikia didinti yra akivaizdu. Tai buvo akivaizdu jau ne šiandien ir ne vakar“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Šakalienė.
Nors susitikimo metu realiausiu finansavimo variantu laikytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio didinimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino matantis ir kitų gynybos finansavimo būdų.
„Aš mačiau ir kitas alternatyvas. Pagrindinis dalykas, kad reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu. Matome, kad jis yra neteisingas“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Darbiečiai“ nemato galimybės pritarti siūlomoms mokestinėms priemonėms
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad susitikimas ir diskusijos dėl gynybos finansavimo poreikių buvo naudingi, tačiau klausimų vis dar liko. Anot politiko, susidaro įspūdis, jog norima didinti asignavimus krašto apsaugai ir visus poreikius finansuoti iškart – nenusistačius aiškių prioritetų.
„Iki šiol buvo dar nemažai klausimų, ką ir kaip mes norime finansuoti už tuos papildomus pinigus. Šioje vietoje yra šiek klausimų, nes, man atrodo, į poreikį buvo įrašyta, kad viską vystyti vienu metu“, – po susitikimo žiniasklaidos atstovams sakė A. Mazuronis.
Jis antrino kitiems politikams, sakydamas, kad kol kas perspektyvoje matomi du pagrindiniai būdai didinti biudžetą krašto apsaugai – skolinantis ir keičiant mokestinę sistemą. Visgi, anot jo, „darbiečiai“ nemato galimybės pritarti svarstomiems mokesčių pokyčiams – tai, A. Mazuronio teigimu, reikštų pernelyg didelę naštą verslams ir gyventojams.
„Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų – tai pridėtinės vertės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Ir trečias mokestis – pelno mokestis – gula ne tiek ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių, tačiau ant Lietuvos investicinio klimato gerinimo ir investicinio prestižo“, – Darbo partijos poziciją aiškino jis.
V. Mitalas siūlo parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti
Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigė susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijai pasiūlęs parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti.
„Pasiūliau, kad jeigu yra įmanoma, Krašto apsaugos ministerija jau dabar galėtų pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą“, – po susitikimo žurnalistams teigė V. Mitalas.
„Galėtume jau pavasario sesijoje peržiūrėti biudžetą ir taip pat paspartinti įsigijimus reikalingus kariuomenei ar Vokietijos brigados įrengimo tam tikrus darbus“, – pridūrė jis.
Pasak jo, „laisviečiai“ laikosi pozicijos, kad finansavimą gynybai reikia didinti kiek įmanoma sparčiau.
„Mes tikrai matome, kad bent 3 proc. nuo BVP reikia pasiekti“, – pabrėžė jis.
S. Gentvilas: liūto dalis finansavimo turės būti sudaryta iš mokesčių
Valdančiosios koalicijos Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, jog papildomas finansavimas gynybai galėtų būti sudarytas iš kelių priemonių. Bet kuriuo atveju, nurodo politikas, didžioji dalis krašto apsaugai skiriamų papildomų lėšų turės būti surinkta iš mokesčių.
„Turbūt visi pripažįstame, kad liūto dalis papildomo finansavimo gynybai turi ateiti per mokestinius dalykus. (...) Palikime verslui ir piliečiams galimybę skolintis, aukoti, investuoti. Kurią dalį sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, gal 10–20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje teigė E. Gentvilas.
E. Gentvilas sakė kol kas kategoriškų nuomonių šiuo klausimu susitikimo metu neišgirdęs. Tai, anot politiko, geras ženklas, ieškant kolegialaus visų partijų ir verslo atstovų sprendimo.
„Vertinu labai pozityviai susitikimą. Jis parodo, kad visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą. Kitas dalykas – nebuvo labai kategoriškų ir iš premjerės, ir iš Vyriausybės pozicijų, kur būtų pasakyta tik taip ir kitaip nebus. (...) Tad svarbiausia – kad šiandien neužkirsti keliai susitarimui“, – pabrėžė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas yra pasiūlęs gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP, be to, valdančiųjų gretose gimsta idėjos įvesti gynybos mokestį arba didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Vis tik opozicija konservatorių siūlymus vertina kritiškai, esą tokios iniciatyvos kaip PVM tarifo didinimas skausmingai atsilieptų šalies gyventojams.
Socialdemokratai siūlo nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – aktyviau pasinaudoti skolinimosi gynybai galimybėmis, svarstyti apie galimybę pratęsti banko solidarumo mokesčio taikymo terminą.
