ES Taryba„Europai laikas parodyti, ar mes globali žaidėja, ar tik diskusijų klubas“, – pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ketvirtadienį į Briuselyje vykstantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį. Šiame susitikime – dvi pagrindinės temos: Europos gynyba ir parama Ukrainai. Dėl pirmosios daug optimizmo, dėl antrosios – Vengrijos veto.
„Tai yra geriau negu nieko, sutikite, ir aš dėl to manau, kad tokia iniciatyva labai laiku; iniciatyva, leidžianti mums lengviau planuotis mūsų finansus šalyje. Kai mes priėmėme sprendimą Valstybės gynimo taryboje siekti 5–6 proc. gynybos finansavimo, mano pirmoji mintis buvo, ar mums suteiks tam tikras lanksčias sąlygas, galimybes ES, nes gali būti, kad mes pažeisime 3 proc. deficito reikalavimą. Šiandien turime šį sprendimą, ir manau, juo tikrai pasinaudosime“, – G. Nausėda įvertino vieną iš Europos Komisijos pateikto „ReArm Europe“ („Perginkluokime Europą“) plano punktų, atlaisvinantį valstybių narių skolos ribas.
Deja, mūsų nesugebėjimas priimti sprendimų trunka per ilgai. Dabar yra laikas, ne rytoj, ne poryt. Laikas – dabar.
Kaip rašyta, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat plane siūlo steigti 150 mlrd. eurų fondą gynybos įsigijimams, dalį sanglaudos lėšų perduoti tam tikslui ir įtraukti Europos investicinį banką bei privačias investicijas.
Dauguma šalių narių teigiamai vertina tokius Komisijos pasiūlymus, nebent gali kilti diskusijų dėl sanglaudos lėšų, bet tikėtina, šiai daliai EVT išvadų bus pritarta.
O dėl paramos Ukrainai klausimo, kaip visada, sulaukta Vengrijos pasipriešinimo. Net į Briuselį atvykęs Volodymyras Zelenskis ar nuolaidos (pvz., išbraukiant 20 mlrd. eurų paramos įsipareigojimus) nemotyvavo vengrų premjero Viktoro Orbáno atsisakyti veto. Slovakija, kuri irgi įsivėlusi į konfliktą su Ukraina dėl dujų tranzito, buvo pamaloninta atskiru sakiniu EVT susitikimo išvadose ir atsitraukė nuo Vengrijos, bet pats Budapeštas lieka užsispyręs.
Prieš prasidedant EVT susitikimui prezidentas G. Nausėda teigė, kad „blokavimas įgijęs kitą prasmę, ir tai jau galima pavadinti sabotažu, kaip kritinės infrastruktūros atžvilgiu“. Kartu jis aiškino, kad Vengrijos ar Slovakijos dalyvavimas nėra kritinė sąlyga, nes galima suformuoti norinčių koaliciją ir akumuliuoti šiuos resursus be šių dviejų valstybių. Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas sakė, kad EVT neturėtų sutelkti dėmesio į blokuotojus ir tiesiog turėtų toliau teikti pasiūlymus dėl pagalbos Ukrainai be visų ES narių pritarimo.
„Viena ar dvi šalys prieštarauja visiems bandymams ir mes turime ieškoti galimybių įgyvendinti sprendimus, nes kitu atveju istorija mus nubaus ir mes sumokėsime labai didelę kainą už nesugebėjimą priimti sprendimų. Deja, mūsų nesugebėjimas priimti sprendimų trunka per ilgai. Dabar yra laikas, ne rytoj, ne poryt. Laikas – dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kartu prezidentas teigė, kad pasiūlė nustatyti orientacinę datą Ukrainos narystei ES, pavyzdžiui, 2030 m. sausio 1 d.: „Tai nebus teisinė sąlyga, bet mūsų politinis įsipareigojimas nustatyti kelią (...). Ukrainai reikia ne tik karinės paramos, bet ir politinės.“
Ketvirtadienį vykstantis neeilinis EVT susitikimas yra labai svarbus, turint omeny padidėjusį JAV naujosios administracijos spaudimą Ukrainai ir visai Europai.
