FotobankasNeparlamentinė partija „Drąsos kelias“ svarbiausiu darbu po Seimo rinkimų laiko teisėtvarkos reformą, nes, anot jos, dabar Lietuva nėra nei teisinė, nei demokratinė valstybė.
Taip pat žadama mažinti parlamentarų skaičių, atimti mandatą iš meluojančių Seimo narių, nuleisti referendumo kartelę, nustatyti didesnį mokesčių progresyvumą.
Nepaisant to, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį kandidate į Seimo nares neregistravo neformalios šios partijos lyderės Neringos Venckienės, pastaroji teigia dalyvausianti agitacijos kampanijoje.
BNS pristato visų rinkimų dalyvių programines nuostatas, paskelbtas visuomenei naujienų agentūros BNS ir Vyriausiosios rinkimų komisijos surengtame spaudos konferencijų cikle.
Pagrindinė „Drąsos kelio“ žinia. „Šios dienos įvykiai dar kartą patvirtina: Lietuva tikrai nėra teisinė valstybė ir tuo pačiu demokratinė valstybė. (...) Tiek šiandieninė VRK pozicija, tiek KT neteisėtas aiškinimas yra prielaidos keisti ir reformuoti teisinę sistemą“, – po VRK sprendimo, užkirtusio kelią jai būti pirmuoju partijos numeriu kandidatų į Seimą sąraše ir kovoti vienmandatėje apygardoje, sakė N. Venckienė. Jos teigimu, Konstitucinis Teismas negalėjo priimti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui prieštaraujančio išaiškinimo, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo negali kandidatuoti į Seimą, nepakeitus Konstitucijos.
Teisėsauga. Teisėtvarkos reformas „Drąsos kelias“ nurodė kaip savo pagrindinį tikslą: teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros, prokurorų skyrimo tvarkos pakeitimai, pirmosios instancijos teismų teisėjų rinkimas, prisiekusiųjų teismo įsteigimas.
Politinė reforma. „Drąsos kelias“ siūlo riboti Seimo narių kadencijas, nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių, referendumo kartelę nuleisti iki 100 tūkst. privalomų surinkti parašų vietoj dabar numatytų 300 tūkstančių. Taip pat siūloma iš meluojančių ir kyšininkaujančių Seimo narių nesulaukus teismo sprendimo atimti mandatą. „Jeigu politikas vieną kartą pamelavo ar yra pagautas duodanti kyšį, jis privalo atsistatydinti dar iki visų teismų“, – teigė „Drąsos kelio“ kandidatė Laimutė Visockienė.
Partijų ir LRT finansavimas. „Drąsiečiai“ siūlo panaikinti partijų finansavimą valstybės lėšomis, nes tai sukuria nelygias sąlygas partijoms konkuruoti. Dėl tų pačių priežasčių jie ragina atsisakyti ir valstybės finansavimo Lietuvos radijui ir televizijai (LRT). Jų teigimu, LRT laidų turinys niekuo nesiskiria nuo komercinių kanalų, nacionalinis transliuotojas nevykdo savo misijos. „Nėra už ką mokėti iš valstybės biudžeto LRT 46 mln. per metus“, – teigė N. Venckienė.
Verslo rėmimas. Partija mano, kad valstybė turėtų remti naujai įsikūrusias smulkias ir vidutines įmones, iš dalies finansuoti naujų darbo vietų steigimą, taip pat padėti gauti paskolas įsigyti įrangai. „Drąsos kelias“ siūlo skatinti lietuviškos produkcijos pirkimą, viešųjų pirkimų įstatymuose numatant, kad konkursų nugalėtojais būtų skelbiami tie, kas parduoda savo Lietuvoje sukurtą produkciją. Tarp partijos tikslų – didesnis mokesčių progresyvumas, senjorų įdarbinimo skatinimas.
Šeimos politika. „Drąsos kelias“ deklaruoja esantis už tradicinę šeimą: „Mūsų partija ir susikūrė kovodama prieš viskas kitas orientacijas“. Ji nepritaria, kad mokyklose būtų dėstoma apie „daugialytes asmenybes“.
Partijos rinkimų šūkis. „Už teisingą Lietuvą!“
Kandidatas į premjerus. „Tikrai geresnis negu S. Skvernelis“, – sakė N. Venckienė, bet nenurodė pavardės.
Tikisi gauti mandatų. Tikisi perkopti 5 proc. barjerą.
„Drąsos kelio“ partija Seimo rinkimuose dalyvaus antrą kartą. Ji įkurta 2012 metų sausį po didelio atgarsio sulaukusio vadinamojo pedofilijos skandalo. Tuomet ji gavo beveik 8 proc. rinkėjų balsų, o po ketverių metų nė vienas jos atstovas į parlamentą nebuvo išrinktas.
2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N. Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių. Tuometinė Seimo narė pabėgo į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis. Ji pernai grąžinta į Lietuvą, šiuo metu bylą dėl keturių nusikalstamų veikų nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
